stul̃pininkas (-inykas).
1. krikščionių atsiskyrėlis, gyvenęs ant stulpo: V a. Art [imuosiuose] Rytuose atsirado stulpininkų, kurie, įsitaisę ant stulpų, pamokslaudavo, maitindavosi žmonių atneštu maistu.
2. stulpų (statulų) dirbėjas. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.