stulpúotas, -a.
1. padarytas iš stulpų, su stulpais, stulpeliais: Turėklai (stulpúoti).
2. megztas stulpeliais: Seniau par veselę bobos stulpúotas vilnones pančekas audavos. Kaip čiurniai yra stulpúoti, taip visos pančekos buvo stulpúotos.
3. sudarytas iš ruožų: Kas do debesys – net stulpúoti!
4. klostytas: Stulpúotas kraštas. Pirklys stulpuotais batais. Ir jos. skylę [padarė] aukštai viduje bei burtiką apsukui anos skylės stulpuotą (surauktos), idant neperplyštų. Apvalainas kaip trečiokas, stulpuotas kaip sijonas.
stulpúotai.
5. su šviesos stulpais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.