stulpúoti, -úoja, -ãvo.
1. statyti ribą žyminčius stulpus.
2. skleisti šviesos stulpus, spinduliuoti.
3. klostyti: Stulpúok, t. y. kvaldus žiupono, sajono į stulpus statyk.
4. stoviniuoti: Ko čia stulpúojatės kai stulpai, ar neisit namo! Mergos visa diena tik stulpuojasi (nieko nedirba) .
5. piestu stoti: Stulpúoja kap kumelys. Ko čia dabar tep stulpúoji (prieštarauji, ginčijiesi) ?!
6. imtis, grumtis: Kvailio lenkis – negi stulpúosies su juo susitikęs.
7. painiotis, kliūti: Jau mano liežiuvis stulpúoja, kai ūtarinu lietuviškai.
apstulpúoti.
1. stulpais pažymėti ribą: Paskirtieji bareliai paprastai apstulpuojami, o juose augantys medžiai sunumeruojami.
2. suklostyti. .
sustulpúoti.
1. sukalti, sustatyti stulpus: Kai tvorą sustulpúosi, reiks ir varai kalt.
2. suklostyti: Sustulpúoti žiupono, sermėgos stulpai, ribai. Sustulpúoti, į stulpus sudėti. Čigonės sijonas toks jau sustulpúotas! Kaip paltą siūt: ar lygų, ar sustulpúotą? Sustulpúok čia biskį užpakaly. Rumbas apie tą skylę sustulpuotas, kad nesuplyštų.
3. stačiomis daug prieiti, susigrūsti: Bobos susistulpãvo, praeit [negalima].
4. susirieti, susipešti: Jau vėl susistulpãvo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.