stūmė́jimas. → stūmėti.
pastūmė́jimas. → pastūmėti:
1. Vienu pastūmė́jimu jį pargriovė. Mašinistas ėmė varyti garvežį labai atsargiai, mažais pastūmėjimais.
2. Kariuomenės dalių pasistūmė́jimas į priekį. Pasistūmė́jimas laivo, srovės varomo.
3. Pastūmėjimas nusižudyti.
4. Kalboje kaip veidrodyje atsispindi kiekvienas tautos laimėjimas, kiekvienas pasistūmėjimas pažangos keliu.
5. → pastūmėti
6. Žemdirbystės pasistūmėjimas iš stepės į miškų juostą pakeitė daugelio gyvūnų rūšių paplitimą ir gausumą. Perkusija taip pat parodo tarpusienio, širdies, skrandžio ir kepenų pasistūmėjimą.
6. pumpurų sprogimas: Obelies žiedyno pasistūmėjimo fazė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.