x
stum|ti, stumia, stūmė
1. naudoti jėgą, stengiantis pajudinti, atitolinti, pavaryti: stumia viską nuo savęs. stumk į šalį. Stumti duris. stumia grūdus į krūvą. sngr.
2. prk. stengtis, kad kas patektų į tam tikrą
padėtį: Stūmė mus į skurdą, į pražūtį.
3. sklęsti: Skląstį stumti
4. šnek. nuobodžiai leisti: stumia dieną po dienos. stūmėj|as, stuma dkt. stūmimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.