stuom|uo, stuomens v.
1. kūno dalis nuo kaklo iki kojų, liemuo: Jis buvo aukšto (žemo), liekno (vidutinio) stuomens. Vaikinas išaugęs į stuomenį.
2. drabužio dalis (be rankovių), apimanti tą kūno
dalį: Marškinių stuomuo
3. drobės gabalas marškiniams: Daug dovanėlių motinėlei, mošoms po stuomenėlį (d.).
4. bot. stiebas su šakomis ir lapais (cormus). Iš stuomens ir iš liemens (išvaizdus, tvirtas, petingas).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.