.
stùtė (stute Stùtė y [ra] padėta ant lapės; už stùtės garo kala kylius ir varo sieną į vietą. Stùtė daroma iš ąžuolo. Stalažus paremia stutè. | Įbeda medelius, išdirba duobeles ir [su strypais] mušinė [ja] stutès. keltuvas, ritė.
2. kojokas, stypynė.
3. vežimo rungų atrama, lušnis, pėdelė.
4. mintuvų parama: Stùtė – mintuvų paremtuvas. Stùtę padaryk ne aukštesnę kaip iki pusės blauzdos.
5. į stulpą kalamas kablys vartams įkabinti: Int stùtės galvikei užmauk engę, o aną pykalk py vartų. Stutìkę reiks įkalti.
6. kūgis: Ripkos daugžiedės į stùtę 4-sienę surėdytos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.