akė́jimas.
1. →. akėti 1: Akėjimas pasibaigė, dabar prasidės sėjimas. Pasėjau visą skersinę, tai lig pietų bus akė́jimo (darbo akėti) .
2. akėjama, suakėta dirva: Jis per akė́jimus važiavo. Per akė́jimą bredi bredi, neit kojas skauda. Nuog trąšų akė́jimai pasidarė kap šalna.
apakė́jimas. →. apakėti 1: Čia tam vasarojui apakė́jimas labai mačijo.
išakė́jimas. →. išakėti 1: Prastas čia išakė́jimas, ka velėnos stovi.
suakė́jimas. →. suakėti 1: Jeigu po žieminių kviečių suakėjimo žemę suplaka smarkus lietus, naudinga vėl akėti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.