armė́ti, ar̃ma (árma, -ė́ja), -ė́jo.
1. rietis, bartis: Anie ar̃ma ant kits kito, gyvendami nesantaiko [je],
t. y. kerščiojas.
2. neaiškiai kalbėti, erzėti: Árma kap žydai. Visas pulkas stumdėsi, armėjo, ginčijosi tarp savęs su viršaičiu.
3. sroventi, almėti: Armė́ [jo] ir armė́ [jo] skystimas.
nuarmė́ti, nùarma (nuárma), -ė́jo. nugarmėti: Kaip įvažiavo duobėn, tai arkliai kap bematant nuarmė́jo, tik galvos buvo matyt.
suarmė́ti, sùarma (suárma), -ė́jo. būriu, su triukšmu sueiti, subėgti: Suarmė́jo visi vyrai paskui ją į trobą. Avių pulkas, šuns užkluptas, bematant į daržinę suarmė́jo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.