subaig|ti, subaigia, subaigė
1. padaryti ką nors iki galo: Subaigė javus doroti. sngr.: Susibaik pilti grūdus.
2. nuvarginti, nukamuoti: Vargai subaigė žmogų. sngr.: Po ligos jis labai susibaigęs.
Susibaigė (susidėvėjo) batai. subaigimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.