x
subėg|ti, subėga, subėgo
1. bėgant susirinkti į vieną vietą; visiems ar daugeliui atbėgti į būrį ar įbėgti į vidų: Vaikai subėgo į kambarį. Visi subėgo teirautis. sngr.: Susibėgo šunys ir pjaunasi.
2. susieiti,
susitikti: Čia du keliai subėga.
3. sutekėti: Daug upių subėga į Nemuną.
4. susilieti: Nebematau skaityti - raidės subėga. sngr.
5. tarm. susitraukti: Audeklas mazgojant subėgo. sngr.: Suknelė susibėgo. subėgimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.