.
bur̃dyti, -ija, -ijo (burzyć?).
1. jaudinti, erzinti: Neburdyk kūno, leisdamas taurėmis, bo sutinsi.
2. barti, niekinti: Kam tu tą vaiką be reikalo bur̃diji, anas nekaltas.
subur̃dyti.
1. suerzinti: Suburdijai, t. y. suerzinai kūną, taurėmis leisdamas kraujį, ir todėl sutino. Nevienodą pašarą duodamas gyvoliams suburdiji tiktai juosius. Anie burdijos, kol susiburdijo, t. y. susibuntavojo, susiėjo.
2. subarti, suniekinti: Tėvas subur̃dijo sūnų už nepadorią kalbą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.