.
bur̃kti, -sta, -o. pusti, pursti, brinkti, tinti: Žiemą rankos bur̃ksta, žlugtą skalbiant, vasarą – su ranka velėjant. Jo kojos nesveikos, tankiai bur̃ksta.
išbur̃kti. išpurti, išpursti, ištinti: Skubink kasti ridikus, po lytaus išbur̃ks. Kojos vasarą išbur̃ksta, reik didesnės avalynės. Girtūklio veidas išbur̃kęs, paraudonavęs – vis tai nu degtinės. Jis visas išbur̃kęs – nutukęs ar ištinęs?
pabur̃kti. papursti, patinti: Žiūrėk, kaip mano rankos nu vėjo pabur̃ko. Pabur̃kdavo kojos prieš kitą orą. Pabur̃kęs jo veidas iš girtuoklystės.
subur̃kti. supusti, sutinti: Tėvo visos kojos subur̃ko, kad nebepaeina.
užbur̃kti. užtinti, užpusti: Viena akis užbur̃kus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.