x
sudėt|is, sudėties m.
1. mat. veiksmas, kuriuo iš dėmenų gaunama suma; priešingai atimtis: sudėties ir atimties veiksmai. Aritmetinė, algebrinė sudėtis Nelygybių, atkarpų sudėtis
2. sudedamųjų dalių visuma:
Medžiagos, mišinio sudėtis Cheminė sudėtis Kariuomenės, tarybos sudėtis Kalbos žodyno sudėtis Nusikaltimo sudėtis (teis. veikos požymiai, už kurious reikia bausti).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.