sugabùs, -ì.
1. gabus, išmaningas: Jis sugabùs žmogus: ką paima, tą padaro. Prilįsti, ko gauti ana sugabì. Sugabesnì buvom, tai i užėsti turėjom ko. Sugabus ir išmanantis tai vyras; daug žino, daug ryšių su visokiomis draugijomis turi. Be vieno galo esi sugabì.
sugabiaĩ. Kas sugabus, tas viską ir dirba sugabiaĩ.
2. pajėgus: Atėjo ir keletas vaikinų, bet į kariuomenę visiškai nesugabių, nes buvo šlubi, kuproti, kurti ir berankiai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.