sukuštėti

.
kuštė́ti, kùšta, -ė́jo

1. tyliai kalbėti, šnibždėti, kuždėti: Kuštė́ti yra šnibždėti į ausį. Moterys kušta ir kušta, kada gi jom bus galas! Kùšta ir kùšta, nosį pas nosį prikišę. Man karčema ne naujiena: aš galiu nueitie, šinkarkėlei pas šėpelę in ausį kuštėtie. Pasiklausyk, ką Marytė Onytei kušta. Štai mumus šatonas už ausies kùšta. O ką į ausį kuštėjot kamarose, sakyta bus ant stogų. Poterius kuštėt. Pakilęs tyrumoje vėjelis kuštėjo, kad jau nebedaug laiko beliko iki ryto. Berno gražūs kuštami žodeliai, bet ne visados tokios pat gražios jo godelės. Kuštasi ir kuštasi per visą dieną. Neskuštėkit: kuštuliai namus gadina!. Girdžiu, kaip žolė dūsauja, kaip lapeliai kuštasi.

2. kalbėti burtažodžius, burti: Keliskart per aplinkinius kuštėtojus apėjau, bet ar jie kuštėti nemoka, ar jie kušta ne nuo tos ligos, kad juo aš tą vandenį velku, juo moteriai aršiau darosi.
atkuštė́ti, àtkušta, -ė́jo. šnibždant, kuštant atsakyti: Kur tu, Praneli, ten ir aš, Martelė, – atkuštėjo jam mielutukai.
pakuštė́ti, pàkušta, -ė́jo. pašnibždėti, pakuždėti: Ji apkabino broliukui kaklą ir kažką pakuštėjo. Juozukas pakuštėjo mamai, kad duotų mėsos. Ar girdėjai, ką aš tau pakuštėjau? Ką ji tau pakuštėjo į ausį?. Dažnai pasikuštėdavo paslapčiomis.
prakuštė́ti, pràkušta, -ė́jo. kuštant pratarti: Nežudyk manęs tamsta! – prakuštėjo jinai.
sukuštė́ti, sùkušta, -ė́jo

1. sušnibždėti, sukuždėti: Gyvenime mano! – suskubo ji sukuštėti, mane apkabindama.

2. šnibždant, kuždant pasakyti, iškalbėti: Tas sfinksas buvo jam visus savo slėpinius sukuštėjęs į ausį.

3. pašnibždomis, kuštomis susitarti: Suskuštėjo abudu ir išvogė avižas.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>kuštė́ti, </b>kùšta, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">tyliai kalbėti, šnibždėti, kuždėti: </span> Kuštė́ti yra šnibždėti į ausį. Moterys kušta ir kušta, kada gi jom bus galas! Kùšta ir kùšta, nosį pas nosį prikišę. Man karčema ne naujiena: aš galiu nueitie, šinkarkėlei pas šėpelę in ausį kuštėtie. Pasiklausyk, ką Marytė Onytei kušta. Štai mumus šatonas už ausies kùšta. O ką į ausį kuštėjot kamarose, sakyta bus ant stogų. Poterius kuštėt. Pakilęs tyrumoje vėjelis kuštėjo, kad jau nebedaug laiko beliko iki ryto. Berno gražūs kuštami žodeliai, bet ne visados tokios pat gražios jo godelės. Kuštasi ir kuštasi per visą dieną. Neskuštėkit: kuštuliai namus gadina!. Girdžiu, kaip žolė dūsauja, kaip lapeliai kuštasi. <br/>2. <span class="explanation">kalbėti burtažodžius, burti: </span> Keliskart per aplinkinius kuštėtojus apėjau, bet ar jie kuštėti nemoka, ar jie kušta ne nuo tos ligos, kad juo aš tą vandenį velku, juo moteriai aršiau darosi. <br/><b>atkuštė́ti, </b>àtkušta, -ė́jo. <span class="explanation">šnibždant, kuštant atsakyti: </span> Kur tu, Praneli, ten ir aš, Martelė, – atkuštėjo jam mielutukai. <br/><b>pakuštė́ti, </b>pàkušta, -ė́jo. <span class="explanation">pašnibždėti, pakuždėti: </span> Ji apkabino broliukui kaklą ir kažką pakuštėjo. Juozukas pakuštėjo mamai, kad duotų mėsos. Ar girdėjai, ką aš tau pakuštėjau? Ką ji tau pakuštėjo į ausį?. Dažnai pasikuštėdavo paslapčiomis. <br/><b>prakuštė́ti, </b>pràkušta, -ė́jo. <span class="explanation">kuštant pratarti: </span> Nežudyk manęs tamsta! – prakuštėjo jinai. <br/><b>sukuštė́ti, </b>sùkušta, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">sušnibždėti, sukuždėti: </span> Gyvenime mano! – suskubo ji sukuštėti, mane apkabindama. <br/>2. <span class="explanation">šnibždant, kuždant pasakyti, iškalbėti: </span> Tas sfinksas buvo jam visus savo slėpinius sukuštėjęs į ausį. <br/>3. <span class="explanation">pašnibždomis, kuštomis susitarti: </span> Suskuštėjo abudu ir išvogė avižas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.