mušìmas. mušìmos.
1. → mušti 1: Jis labai užsispyręs, su juo reikia gražumu – mušimu tik pagadinsi. Pirmiau nors mušimo bijojo, o jau dabar nieko. Nuo pikto vyro, nuo mušimẽlio veidelis mėlynuoja. Močios mušimas – sviestu tepimas. Arklys botagu sotus nebuvo ir nebus, o žmogus mušimu geras nebus. Mušimù žmogaus nepaaugysi. Dažnai žodis skaudžiau užgauna, kaip mušimas. Nekiek mušimo, kiek rėkimo. Iš gėrimo tie mušìmos, i viskas. Buvo prapuolęs su tuom mušìmos (labai mušėsi) . Ir aš buvau tame mušimès tada įsipynęs. O namuos pjautynės, mušìmaisi. Barniai ir mušimos. Po vienam mušimasis (dvikova) .
2. kautynės, mūšis: Ten pasdarė mušimas. Žalnierių eilės ant mušimo.
3. smogimas, trenkimas, daužymas: Tuo labiau jie nerimavo, grūdos krūvon, nelabai bepaisė akmenimis svaidymo, ližėmis mušimo vandenin. Ans buvo įgudęs į mušìmą tų kūlių. Mušimas kiaušinio į kiaušinį. Pirmgalis laivo inkliuvęs, tiesa, stovėjo nepajudinamas, bet antras galas plyšo nuog mušimo marių. Bangų (vilnių) mušìmas, virtimas. Taip, tu, mačiau, ir į krūtinę mušeisi jam ką sakydamas; bet tuo mušimusi vis dėlto niekam nieko, man rodėsi, neišrodei.
4. kalimas (metalo, pinigų): Pinigų mušimas.
5. sumažinimas (kainos): Kainų mušìmas.
6. (širdies) plazdėjimas, tvinkčiojimas. pasmarkėjęs plakimas: Man ir širdies mušìmas užeina. Buvau ligą gavęs – mušìmą širdies. Bėgau kaip šimtakojis ir turbūt būsiu gavęs širdies mušimą.
7. valandų skambinimas. Imperatorių stebino laikrodžio nuolatinis mušimas ir rodyklių slinkimas. Dar gerokai prieš mušimą laikrodis pradeda šnypšti.
8. sukimas (sviesto): Šiandie ilgas mušìmas. vienu sykiu sumušto sviesto kiekis: Dvie mušimų [sviesto] pasdėjau, gal buvo kokia pustrečio kilogramo. Jau čia ir vėl bus sviesto mušimė̃lis.
9. spaudimas (aliejaus): Aliejaus mušìmas. vienu sykiu spaudžiamų sėmenų ar išspausto aliejaus kiekis: Pasilikom du mušimùs sėmenų. Ar daug jūs šįmet iš savo sėmenų padarysite mušìmų? Tris mušimùs aliejaus išniogė (išvežė) .
10. veržimasis, plūdimas: Padidėjęs psichinis jaudrumas, karščio ir prakaito mušimai. Nuolat jam tekdavo kęsti kraujo mušimą į galvą.
11. stengimasis, plūkimasis, vargas: O čia tas mušìmasis nieko: vyras mušės mušės, o ką gi jis užsimušė. Po tiek mušimosi Indriuška, nieko nedaręs, nulipo nuo kumelikės biškį pasilsėti.
apmušìmas. → apmušti.
1. apkūlimas, apdaužymas: Tas (vienas) apmušimas – klok pilną klojimą rugių.
2. apkaupimas: Po pirmojo apmušimo arba aprausimo [tabokų diegų] reik tuo įtimpos laistyti.
3. apkalimas, aptraukimas: Apmušimas, padengimas, apgrindimas lentomis sienų. Sienų plokštumas paįvairina apmušimas lentomis.
atmušìmas. → atmušti.
1. smūgio sulaikymas, atbloškimas: Atmušimai [kautynėse durtuvais] vartojami arba atmušant priešo smūgį, arba išmušant jo ginklą. Priešo puolimo atmušimas.
2. atspindėjimas. .: Mėlyno dangaus dugne stovėjo kyšojo eilės už eilių aukštų, įvairių spalvų, pavidalų ir atsimušimų kalnų. atsitrenkimas į ką: Oro atsimušimas į kietą daiktą sujudina patį tą daiktą.
3. nuvaržymas, nukonkuravimas: Prekės atmušìmas.
įmušìmas. → įmušti.
1. smūgiais įvarymas, įkalimas: Pabūklas dėl įmušimo ko ing žemę. Kietumas įmušimu nustatomas visai panašiai, kaip ir įspaudimu.
2. atsiradimas, įsigalėjimas: Iš to pajunta tenai būdami žmonės piktas mislis, nedorus vaidų galvon įsimušimus, piktus norus.
3. primušimas, apkūlimas.
išmušìmas. → išmušti.
1. išvarymas smūgiais.
2. išsiveržimas, prasiveržimas: Liepsnų išsimušimas. Išsimušimas kraujo iš burnos.
3. išsivadavimas: Išsimušimas iš nevalės kryžiokų.
4. išžudymas.
5. išdaužimas: Langai buvo apkalti geležiniais virbalais, kurie turėjo juos apsaugoti nuo išmušimo kelionėj.
6. iškapojimas, išdaužymas: Nuog krušos išmušimas.
7. apkalimas, išklijavimas: Man toks seklyčios popieriais išmušìmas nepatinka. Nereiks grabo išmušimo baltais muslinais.
8. išbėrimas: Kenčia ale daug nuo odos išmušimų.
9. (laikrodžio) nuskambinimas.
numušìmas. → numušti.
1. nudaužimas: Kepurės numušìmas nuo galvos.
2. numažinimas: Algos, kainų numušimas.
pamušìmas. → pamušti.
1. primušimas.
2. nužudymas. . paskerdimas, papjovimas: Ugnis. mėsininko. arklių staldą, pašiūrę ir pamušimo butą drauge sucėravo. aukojamasis gyvulys: Pamušė tada Jokūbas pamušimą ant ano kalno.
3. kautynės, mūšis: Paskui to, kaipo sugrįžo nuog pamušimo.: Pasimušimą padarau.
4. sumušimas, nugalėjimas: Karalius dasigirdo kelėje apie pamušimą savo kareivių. Ir sugrįžęs iš pamušimo. karalių, kurie su juo buvo.
5. partrenkimas, pargriovimas.
6. nuvarginimas, pritrankymas: Pasimušusį arklį vėl pakinkius, pasimušimas padidės. Taip da pagalianti buvo, tik tuo kojų pasimušimù bėdavodavo.
7. pakalimas, apkaustymas: Pamušìmas po pavaža.
8. apkalimas lentomis.
9. įsiuvimas pamušalo.
parmušìmas. → parmušti.
1. smūgiu partrenkimas, pargriovimas: Priešininko parmušimas ant žemės.
2. nukamavimas: Arklių parmušimas mėšlavežty.
pérmušimas.
1. užgavimas: Šunies, katės permušimas.
2. perskėlimas: Riešuto pérmušimas.
3. prasimušimas, prasilaužimas.
4. smūgiu perėjimas kiaurai.
pramušìmas. → pramušti.
1. smūgiu padarymas skylės, pradaužimas: Ledo pramušimas. Pramušimas yra tokia operacija, kai dirbinyje padaroma anga, kuri gali eiti kiaurai arba būti tiktai tam tikro įdubimo pavidalo.
2. prasiskverbimas, prasiveržimas: Prasimušimas kraujo iš nosies. Stengėsi padaryti didelę ertvę prasimušimui šviesos į vidų.
3. pagaminimas, susukimas (trupučio sviesto).
primušìmas. → primušti.
1. suteikimas skausmo smūgiais, prilupimas: Antanas juos padavė į teismą už primušìmą.
2. prikalimas, pritvirtinimas.
3. prikimšimas, prigrūdimas.
4. priplūkimas, suplūkimas.
5. prisibrovimas, prisigrūdimas: Toks sunkus prisimušìmas prie tų prekių.
6. užtaisymas (šaunamojo ginklo): Revolveris šešių primušìmų. Ė keliais gi primušìmais yr šautuvų?
sumušìmas. → sumušti.
1. padarymas skausmo smūgiais, apkūlimas: Serga nuo sumušìmo. Iš sumušìmo gavo ligą. Po sumušimo pakviestas į šokius grapukas būtinai prižadėjo ateiti.
2. muštynės.
3. susirėmimas, mūšis: Susimušimas pastojo vis didesnis. Nustatyti pulkai ant susimušimo.
4. priešo įveikimas, nugalėjimas kare ar kautynėse: Priešo sumušìmas.
5. sumušta vieta: Sumušimą ilgai sopa, kad ir nieko nebėra. Atsimena (atsiliepia) senatvėj iš anksčiau koksai sumušìmas.
6. sujungimas, sukalimas.
7. sudaužymas į gabalus, suskaldymas. .: Uždėk dakalkų (čerpių) ir ant susimušìmo (kad nepritrūktų, jeigu kuri sudužtų) .
8. susukimas (sviesto). .: Toks gi nebesusimušìmas to sviesto!
9. susigrūdimas, kamšatis.
užmušìmas. → užmušti 1: Ir drin užmušimo žmogaus pasodintas buvo saituose. Ižg širdies išeit dūmos piktosios, užmušimai. Ištaškė smagenis, o tai baisus užmušimė̃lis! Garbės nuplėšimas – tai antras užmušimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.