supaikinti

.
páikinti (-yti), -ina, -ino.

1. lepinti: Gimdytojai kaip įmanydami stengėsi kūdikį paikinti. I mumis páikina visus. Nepáikyk ma [n] vaiko! Karalius nemėgsta paikinti savo valdinių. Didelėj valioj augintas, iš jaunų dienų paikintas. Ir gera motina savo vaiką paikina. Jis namie páikinasi: ilgai miega, gardžiai valgo ir darbo bijo.

2. daryti užsispyrusį, atkaklų.

3. gadinti, vesti iš kelio: Neduok jam visa, ko jis nori – nepáikink jo. Tėvas páikina vaikus – liepia neklausyti. Valdžia jūsų vaikų nepaikina, bet gero mokina. Eik sau šunų lodinti, o ne žmones čia paikinti! Laikymas negeras piningų ir gerus paikina.

4. suvedžioti, atkalbinėti, sukti galvą: Kam páikini mergą, t. y. sakai, kad netekėtum! Kaimynas páikina man šeimyną.

5. kurstyti, kad neklausytų, priešintųsi: Vytenis ėmė žadinti ir paikinti prūsus, idant keltumias pryš kryžeivius, savo kraugerius.

6. peikti, niekinti: Ana páikina mano vyrą, t. y. pavert į niekus. Žmonės pradėjo jaunąjį paikinti. Kitsai koks galvočius skaitys, bet viską paikins – neišmanydami ir nemokėdami rašą visus niekus.

7. vadinti paiku, kvailu (barant): Páikinu tus, kur taip gera.
išpáikinti.

1. išlepinti: Su tokiu išpáikintu vaiku gyva bėda – jam viskas negerai! Mus čia išpaikino: viskuo aprūpina.

2. sugadinti, išdykinti, išvesti iš kelio: Tu jį labai išpáikinai: dabar jis nė vieno neklauso. Tas bjaurybė mūsų Petrelį visai išpáikino! Jūs tik išpaikinate vaikus, taip augindami. Gražios moteres tūlą išpaikino. Girk vaiką rečiau, pabark dažniau – barimu nepagadinsi, gyrimu tik išpaikinsi. Geras drabužis blogo žmogaus nepataisys, doro neišpaikys. Joneli, tu baisiai išsipáikinęs! Paikinte išsipáikino – prykabės ėmė ieškoti. Teip labai valnai gyvendamas labai išsipaikino, pražudė žmogišką dorą.

3. išpeikti: Jeigu man Magdutės nebūtų išpáikinę, jau būčiau seniai vedęs.

4. sukvailinti, apgauti, galvą apsukti. . Jis davėsi išsipáikinti.
papáikinti.

1. palepinti: Reik mažytę trupučiuką papáikinti. Palagninkė (gimdyvė) pasipáikino keturias nedėles. Miela nors kurį laiką pasipaikinti sveiku maistu.

2. sukvailinti, apgauti: Gražybė tave prigavo (papaikino).

3. paiku pavadinti: Draugai aną papáikina, ka klauso pačios.
supáikinti.

1. sukvailinti, suglumyti, suklaidinti: Tavo grožis supaikino mane. Jie ne vieną yra supaikinę ir nuvarę į pikčiausią bėdą. Supaikino tuštybė mane, pigios garbės užsimaniau. Veselė surengta, o jis, išsivedęs lauka [n],
supáikino ją, kad ji neitų už jo.

2. sukurstyti: Rymojo visas gimines, pagonų apvergtas, supaikinti prieš kryžeivius.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>páikinti</b> (-yti), -ina, -ino. <br/>1. <span class="explanation">lepinti: </span> Gimdytojai kaip įmanydami stengėsi kūdikį paikinti. I mumis páikina visus. Nepáikyk ma [n] vaiko! Karalius nemėgsta paikinti savo valdinių. Didelėj valioj augintas, iš jaunų dienų paikintas. Ir gera motina savo vaiką paikina. Jis namie páikinasi: ilgai miega, gardžiai valgo ir darbo bijo. <br/>2. <span class="explanation">daryti užsispyrusį, atkaklų. </span> <br/>3. <span class="explanation">gadinti, vesti iš kelio: </span> Neduok jam visa, ko jis nori – nepáikink jo. Tėvas páikina vaikus – liepia neklausyti. Valdžia jūsų vaikų nepaikina, bet gero mokina. Eik sau šunų lodinti, o ne žmones čia paikinti! Laikymas negeras piningų ir gerus paikina. <br/>4. <span class="explanation">suvedžioti, atkalbinėti, sukti galvą: </span> Kam páikini mergą, t. y. sakai, kad netekėtum! Kaimynas páikina man šeimyną. <br/>5. <span class="explanation">kurstyti, kad neklausytų, priešintųsi: </span> Vytenis ėmė žadinti ir paikinti prūsus, idant keltumias pryš kryžeivius, savo kraugerius. <br/>6. <span class="explanation">peikti, niekinti: </span> Ana páikina mano vyrą, t. y. pavert į niekus. Žmonės pradėjo jaunąjį paikinti. Kitsai koks galvočius skaitys, bet viską paikins – neišmanydami ir nemokėdami rašą visus niekus. <br/>7. <span class="explanation">vadinti paiku, kvailu (barant): </span> Páikinu tus, kur taip gera. <br/><b>išpáikinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išlepinti: </span> Su tokiu išpáikintu vaiku gyva bėda – jam viskas negerai! Mus čia išpaikino: viskuo aprūpina. <br/>2. <span class="explanation">sugadinti, išdykinti, išvesti iš kelio: </span> Tu jį labai išpáikinai: dabar jis nė vieno neklauso. Tas bjaurybė mūsų Petrelį visai išpáikino! Jūs tik išpaikinate vaikus, taip augindami. Gražios moteres tūlą išpaikino. Girk vaiką rečiau, pabark dažniau – barimu nepagadinsi, gyrimu tik išpaikinsi. Geras drabužis blogo žmogaus nepataisys, doro neišpaikys. Joneli, tu baisiai išsipáikinęs! Paikinte išsipáikino – prykabės ėmė ieškoti. Teip labai valnai gyvendamas labai išsipaikino, pražudė žmogišką dorą. <br/>3. <span class="explanation">išpeikti: </span> Jeigu man Magdutės nebūtų išpáikinę, jau būčiau seniai vedęs. <br/>4. <span class="explanation">sukvailinti, apgauti, galvą apsukti. </span>. Jis davėsi išsipáikinti. <br/><b>papáikinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">palepinti: </span> Reik mažytę trupučiuką papáikinti. Palagninkė <span class="explanation"> (gimdyvė) </span> pasipáikino keturias nedėles. Miela nors kurį laiką pasipaikinti sveiku maistu. <br/>2. <span class="explanation">sukvailinti, apgauti: </span> Gražybė tave prigavo (papaikino). <br/>3. <span class="explanation">paiku pavadinti: </span> Draugai aną papáikina, ka klauso pačios. <br/><b>supáikinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sukvailinti, suglumyti, suklaidinti: </span> Tavo grožis supaikino mane. Jie ne vieną yra supaikinę ir nuvarę į pikčiausią bėdą. Supaikino tuštybė mane, pigios garbės užsimaniau. Veselė surengta, o jis, išsivedęs lauka [n], supáikino ją, kad ji neitų už jo. <br/>2. <span class="explanation">sukurstyti: </span> Rymojo visas gimines, pagonų apvergtas, supaikinti prieš kryžeivius.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.