x
suparalyž|iuoti, suparalyžiuoja, suparalyžiavo
1. med. ištikti paralyžiui: suparalyžiavo rankas ir kojas.
2. prk. ką nors sutrikdyti. suparalyžiavimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.