supersti

pérsti, pérdžia, pérdė. garsiai gadinti orą: Žirnių virtų su pienu rūgusiu suėsk, tai pérsi daug. Ris ir per̃s. Jums paėdę tik pérsti, o dirbti tingat. Eik pérsdamas aplei pūdymą, i bus zuperis. Kaip sugreibiau brūklį, persdamas (labai greitai) išlėkė pro duris. Ūtura – kap lazdon pérdžia (kvailai kalba) . Nepérsk į vandenį – vėžių negąsdyk (negąsdink be reikalo) . Ar šneki, ar lenton pérdi, man vis tiek. Kap katei pérst, tep jam reik (visiškai nereikia) . Atsiminė numirėlis (numiręs) pérst (po laiko susigriebė) . Miręs pérsti norėjo, ale nebgalėjo. Pérsti – soto darbas.
apipérsti. appérsti. apduoti ką kvapu perdžiant. . Dėl tos bobutės – galėjo ten apsipérsti ana (viską galėjo daryti) .
atsipérsti. iki valios persti, baigti persti.
įpérsti. galėti smarkiai persti: Ir įpérdžia gi senis, ir vienas būdamas, ir žmonių girdimas.
išpérsti.

1. galėti persti: Rūgusio pieno privalgęs, jis gerai išpérdžia.

2. iki valios persti, baigti persti: Eik išsipérsk į lauką, o ne trobo [je].

3. perdžiant išmušti, išdaužti: Tu, vaikel, i dantų neturi. Kas tau juos išperdė?

4. pagimdyti: Kas tave tokį išpérdė?
nusipérsti.

1. papersti: Nusipersk, ir nebesopės pilvo. Kol ans nusipérs, tas tą darbą padirbs. Po dešimt dienų atsiminė, kad po smerčio reik nusipérsti.

2. liesas, nusibaigęs: Pyragą ėda ir dar tokia nusiperdusi. Tas bernas visiškai nusiperdęs (silpnas) – pūro nepakelia.

3. mirti, nusibaigti.
papérsti. kiek persti: Pakalbėjo, kaip balon papérdė.
parpérsti.

1. perdžiant subaigti, sudėvėti: Dantys parėsti, subinė parpersta – ir razumo nebeturi.

2. liesas, nusibaigęs: Ko tu toks parsipérdęs vaikščioji?!
pérpersti. párpersti. parpersti:

1.

2. Nusimainėm arkliais – beturiu seną pársiperdusią kumelę.
prapérsti.

1. įstengti persti: Kogi čia rangais, gal neprapérdi?!

2. padaryti skylę perdžiant. . Tu labai greitai kelnes prapérdi (suplėšai) . Balta avis juoda galva ledą praperdė. Ožka ledą prapėrdė.

3. silpnas, nusibaigęs: Visai jau prasipérdęs – nė rąsto nepakeli.
supérsti. sugadinti orą, pasmardinti: Ir dairosi į šalis, kaip bažnyčioj superdęs. Pry stalo susipérdė. Iš baimės i susipérdžiau. Tylia kai susipérdęs. Ir višta an grieko (kaip tyčia, kieno nelaimei) suspérdžia (gali kas ir atsitikti) . Dėl ugnakuro – besusipérdi (galì pakentėti, maža bėda) . Kad tu susiper̃stum pri visų žmonių!
užpérsti. sugadinti orą: Tas jau būs užpérdęs.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>pérsti, </b>pérdžia, pérdė. <span class="explanation">garsiai gadinti orą: </span> Žirnių virtų su pienu rūgusiu suėsk, tai pérsi daug. Ris ir per̃s. Jums paėdę tik pérsti, o dirbti tingat. Eik pérsdamas aplei pūdymą, i bus zuperis. Kaip sugreibiau brūklį, persdamas <span class="explanation"> (labai greitai) </span> išlėkė pro duris. Ūtura – kap lazdon pérdžia <span class="explanation"> (kvailai kalba) </span>. Nepérsk į vandenį – vėžių negąsdyk <span class="explanation"> (negąsdink be reikalo) </span>. Ar šneki, ar lenton pérdi, man vis tiek. Kap katei pérst, tep jam reik <span class="explanation"> (visiškai nereikia) </span>. Atsiminė numirėlis (numiręs) pérst <span class="explanation"> (po laiko susigriebė) </span>. Miręs pérsti norėjo, ale nebgalėjo. Pérsti – soto darbas. <br/><b>apipérsti</b>. appérsti. <span class="explanation">apduoti ką kvapu perdžiant. </span>. Dėl tos bobutės – galėjo ten apsipérsti ana <span class="explanation"> (viską galėjo daryti) </span>. <br/><b>atsipérsti</b>. <span class="explanation">iki valios persti, baigti persti. </span> <br/><b>įpérsti</b>. <span class="explanation">galėti smarkiai persti: </span> Ir įpérdžia gi senis, ir vienas būdamas, ir žmonių girdimas. <br/><b>išpérsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">galėti persti: </span> Rūgusio pieno privalgęs, jis gerai išpérdžia. <br/>2. <span class="explanation">iki valios persti, baigti persti: </span> Eik išsipérsk į lauką, o ne trobo [je]. <br/>3. <span class="explanation">perdžiant išmušti, išdaužti: </span> Tu, vaikel, i dantų neturi. Kas tau juos išperdė? <br/>4. <span class="explanation">pagimdyti: </span> Kas tave tokį išpérdė? <br/><b>nusipérsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">papersti: </span> Nusipersk, ir nebesopės pilvo. Kol ans nusipérs, tas tą darbą padirbs. Po dešimt dienų atsiminė, kad po smerčio reik nusipérsti. <br/>2. <span class="explanation">liesas, nusibaigęs: </span> </span> Pyragą ėda ir dar tokia nusiperdusi. Tas bernas visiškai nusiperdęs <span class="explanation"> (silpnas) – </span> pūro nepakelia. <br/>3. <span class="explanation">mirti, nusibaigti. </span> <br/><b>papérsti</b>. <span class="explanation">kiek persti: </span> Pakalbėjo, kaip balon papérdė. <br/><b>parpérsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">perdžiant subaigti, sudėvėti: </span> Dantys parėsti, subinė parpersta – ir razumo nebeturi. <br/>2. <span class="explanation">liesas, nusibaigęs: </span> </span> Ko tu toks parsipérdęs vaikščioji?! <br/><b>pérpersti</b>. párpersti. parpersti: <br/>1. <br/>2. Nusimainėm arkliais – beturiu seną pársiperdusią kumelę. <br/><b>prapérsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įstengti persti: </span> Kogi čia rangais, gal neprapérdi?! <br/>2. <span class="explanation">padaryti skylę perdžiant. </span>. Tu labai greitai kelnes prapérdi <span class="explanation"> (suplėšai) </span>. Balta avis juoda galva ledą praperdė. Ožka ledą prapėrdė. <br/>3. <span class="explanation">silpnas, nusibaigęs: </span> Visai jau prasipérdęs – nė rąsto nepakeli. <br/><b>supérsti</b>. <span class="explanation">sugadinti orą, pasmardinti: </span> Ir dairosi į šalis, kaip bažnyčioj superdęs. Pry stalo susipérdė. Iš baimės i susipérdžiau. Tylia kai susipérdęs. Ir višta an grieko <span class="explanation"> (kaip tyčia, kieno nelaimei) </span> suspérdžia <span class="explanation"> (gali kas ir atsitikti) </span>. Dėl ugnakuro – besusipérdi <span class="explanation"> (galì pakentėti, maža bėda) </span>. Kad tu susiper̃stum pri visų žmonių! <br/><b>užpérsti</b>. <span class="explanation">sugadinti orą: </span> Tas jau būs užpérdęs.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.