piškė́ti, pìška, -ė́jo
1. pyškėti 2: Langai ėmė piškė́ti nuo ugnies. Kad tvoros piška, kirvučius meta šaltis. Užejo tokie šalčiai, ka pradėm ir toros pìška. Sausi medžiai pìška. Pìška trata muno galvelė – mirsu.
2. smarkiai reikštis. Aple speigą sako, kad yr tratąs, traškąs arba pìškąs. Pūga nustojusi, bet speigas piškąs. Nėr pìškanti pagada (nėra sausos kaitros), šiaip šienauti gal.
supiškė́ti, sùpiška, -ė́jo. sudegti: Par vieną valkatą visi būtumiam supiškė́ję.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.