.
pláukėti, -ėja (-i), -ėjo.
1. rodytis, lįsti iš bamblių varpoms: Šįmet anksti rugiai pláukėjo. Rugiai jau pláuki. Kviečiai ką tik pláukėja. Už pūdymo šiugždėjo plaukėjančios avižos.
2. skleisti pumpurus, sprogti, lapoti: Aš gal’ mirsiu, kai medžiai pláukės. Tavo pasodinti ąžuoliokai jau pláukėja.
išpláukėti. išlįsti varpoms iš bamblių: Rugiai išpláukėję tuoj ima žydėti. Da liko makšty [se] miežiai, nė neišpláukėję. Mūsų miežiai jau visai išplaukėję. Nė išpláukėt nespėjo avižos ir nubalo. Kadai grūdan grįžo išpláukėjus varpa? Lingavo ajerai ir, susisiekdamos išplaukėjusiomis viršūnėmis, šlamėjo švendrės. Visi javai jau išpláukėjo. Merga jau išpláukėjus (subrendusi). Gal išsipláukėjo jau avižos?
supláukėti. visiems išleisti pumpurus, susprogti: Kolei medžiai supláukėja, tai oras labai atšąla žėdni metai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.