x
supliek|ti, supliekia, supliekė
1. suduoti, sukirsti: Supliekti arklį (arkliui) botagu.
2. prk. sumušti, nugalėti: Priešą supliekti
3. šnek. palošti (kortomis): supliekėme susėdę (kortomis) tūkstantį. supliekimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.