.
pliskė́ti, plìska, -ė́jo.
1. smarkiai degti, liepsnoti, plieksti: Ugnis plìska, drūčiai dega.
2. šviesti, žibėti: A gali miegot: žiburys plìska. Ryškiai pliskėjo laužo liepsnos atšvaitai. tviskėti, blizgėti: Krominiai drabužiai pliska ant jos. Nuolat visur vanduo plìska. Tviska plìska kamanėlės. Karūnėlė plìska. Tas nau [ja] s, taip kad plìska. Plìska mirga kasninkėliai ant žirgelių galvužėlių.
supliskė́ti, sùpliska, -ė́jo.
1. sudegti: Viskas (pirtis, trobos) šiąnakt supliskė́jo (greit, lengvai sudegė). Per tą baisųjį gaisrą bažnyčia, kolegija ir kitos trobos jau buvo supliskėjusios.
2. švystelėti, blykstelėti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.