plumsė́ti, plùmsi (plùmsia), -ė́jo, plùmsėti, -i, -ėjo. plumpsėti:
1. Kas ten tep plùmsi sode? – Mergos tolkas muša. Kažkas keliu plùmsia, gal pareina, parvažiuoja?
2. Senis tik trepsi ir skvernais plùmsi – maniau, kad jau duos.
3. Kai susipešė gaidžiai, tai kad kertasi, kad plùmsi sparnais! Gaidys pradė [jo] plùmsėt, norėjo giedot.
4. plumpsėti 6: Ko tu čia tep plùmsi po aslą?! Ką aš plùmsėsiu tokį kelią!
atplumsė́ti. atplumpsėti 3: Kas ten su tokioms didelėms kurpėms atplùmsi?
nuplumsė́ti. nuplumpsėti:
1. Žąsys nuplumsė́jo į avižas.
2. Ką mačija, kad aš ten nuplùmsėsiu.
pasiplumsė́ti. pasiplasnoti: O aš išlėkdama, pasiplumsėdama: ei sudie sudie, mano motinėle!
parplumsė́ti. parplumpsėti: Jau parplùmsi viena mergaitė.
suplumsė́ti. suplumpsėti:
1. Kas čia ateis, kad už durų suplùmsėjo?
2. Gaidys suplùmsėjo sparnais ir užgiedojo. Žąsis kelissyk sparnais suplùmsėjo ir nutyko. Vidurnaktyje kažin kas atūžė, atkaukė, suplumsėjo ir sutūpė į tą medį, kur ta neregė sėdėjo. Kas čia susiplùmsėjo?
užplumsė́ti. suplasnoti: Gaidys užplùmsė [jo],
norėjo giedot.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.