protáuti, -áuja (-áuna), -ãvo.
1. turėti sugebėjimą mąstyti: Protaujančios būtybės.
2. galvoti, svarstyti, samprotauti: Tuo tarpu dirbk kaip skruzdė, protauk kaip erelis, o kaip žaltys būk gudrus. Moteriškai protáuti.
išprotáuti. išgalvoti, nuspręsti, padaryti išvadą: Pats viršininkas nieko negalėjo išprotaut.
nuprotáuti (= nuoprotauti?). galvoti, svarstyti.
suprotáuti. sugalvoti: Ji niekaip nesuprotáuja, kap padaryt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.