pūkšė́ti, pū́kši, -ė́jo.
1. taškantis klampoti, bristi: Anas per visą naktį pūkšė́jo per purvyną.
2. pliaukšėti, pliuškenti: Šešupės srovė skaidriomis bangelėmis pūkši, apskritus akmenukus pavandeniui rita.
atpūkšė́ti. sunkiai ateiti, atklampoti: An jau atpū́kši. Ledva neledva atpūkšė́jau par balas an jum.
išpūkšė́ti. išklampoti, išbristi: Čiut išpūkšė́ [jo] m iš sniego.
nupūkšė́ti.
1. nubristi: Tai diena bjauri – nei žemės, nei dangaus. Pernaktujom per susiedą, ė ryto nupūkšėjom.
2. nupliauškėti: Toks didelis lydys nupūkšėjo.
pasipūkšė́ti pasipliuškenti: Mes paspūkšė́jom, tai sueis žuves.
supūkšė́ti.
1. pukšnojant subristi: Visi galvijai supūkšėjo į vandenį.
2. supliuškenti: Kažkas labai didelis supūkšėjo, sukėlė bangas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.