sūpuõklinis, -ė.
1. atliekamas supant, sūpuojant: Iš kalendorinių apeigų dainų išsiskiria advento ir Kalėdų, Užgavėnių, lalauninkų, sūpuoklinės, Sekminių ir Joninių dainos.
2. skirtas suptis: Sūpuoklinė kėdė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.