supurėti
purė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1. darytis papurusiam, skleistis, šakotis: Purė́ti pradeda žiedai, t. y. tankūs lapai darosi, suskleida, sutankė [ja]. Aš tave paimsiu, kai žydės, kai purės balti akmenėliai (niekada). Aguona purė́jas, darosi purėta. Šakos purėjasi, bet pati obelis yr begalūnė.
2. darytis puriam, išakijusiam: Žemė purėjo, visokių sliekų ir vabalų varstoma.
išpurė́ti.
1. pasidaryti papurusiam, išsiskleidusiam: Šparaginių kopūstų žiedynai nors užaugę didžiausi, bet dar neišpurėję. Išpurusios, išpurėtos paliko kvietkos, kaip nušalo iš nakties.
2. pasidaryti puriam, iškorėti: Išpurė́jusi žemė. Ropė išpurė́jusi. Pyragas išpurė́jo, arba iškorėjo. Pasidarė kai pūmena išpurė́jęs [medis].
supurė́ti.
1. suskleisti, sutankėti: Supurė́ [ja],
t. y. suskleidžia, sutankė [ja] lapai.
2. susmulkėti, subyrėti: Lengva dirbt: užėjai akėčiom, ir tuoj supurėjo žemė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.