pur̃koti, -oja, -ojo.
1. valgyti su apetitu: Srebia žalibarščius, pur̃koja košę. O bernelis – kad valgo, kad purkoja! Pur̃kokim ragaišį, duonos namie rasma.
2. taršyti, plėšyti, gadinti: Ką čia dabar pur̃koji, visas sušilęs! kapstytis: Itokis berniukas pur̃kosies po mėšlą!
atsipur̃koti. atsivalgyti: Ragaišio tai atsipur̃kojo kas tik norėdamas.
išpur̃koti. išvalgyti: Vaikas išpur̃kojo visą dubenį košės.
pripur̃koti. privalgyti: Pripur̃kojo, pripur̃kojo, ir eina sau. Ragaišio tai jau pripur̃kosma.
supur̃koti.
1. suvalgyti: Kaip sėdo, ir supur̃kojo pusę sūrio. Spėjau paduoti, tuojau supur̃kojo visą mėsą. Jis bet ką supur̃kos. Argi tu supur̃kosi vienas?!
2. sudraskyti: Šuniūkštis supur̃kojo visai gerą skarelę. Įšoko [oželis] į darželį, rūteles supurkojo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.