supurkoti

pur̃koti, -oja, -ojo.

1. valgyti su apetitu: Srebia žalibarščius, pur̃koja košę. O bernelis – kad valgo, kad purkoja! Pur̃kokim ragaišį, duonos namie rasma.

2. taršyti, plėšyti, gadinti: Ką čia dabar pur̃koji, visas sušilęs! kapstytis: Itokis berniukas pur̃kosies po mėšlą!
atsipur̃koti. atsivalgyti: Ragaišio tai atsipur̃kojo kas tik norėdamas.
išpur̃koti. išvalgyti: Vaikas išpur̃kojo visą dubenį košės.
pripur̃koti. privalgyti: Pripur̃kojo, pripur̃kojo, ir eina sau. Ragaišio tai jau pripur̃kosma.
supur̃koti.

1. suvalgyti: Kaip sėdo, ir supur̃kojo pusę sūrio. Spėjau paduoti, tuojau supur̃kojo visą mėsą. Jis bet ką supur̃kos. Argi tu supur̃kosi vienas?!

2. sudraskyti: Šuniūkštis supur̃kojo visai gerą skarelę. Įšoko [oželis] į darželį, rūteles supurkojo.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'supurkoti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv