radė́jas, -a. -à.
1. kas rado: Ko nedarė karalius, kokių dovanų radėjui neprižadėjo, – viskas niekai. Radėjai tapė ir… radybos dovanotos.
2. kas išrado.
atradė́jas, -a.
1. kas atrado: Naujų pasaulių atradėjai turi turėti laisvą kelią savo tyrimams. | Velinas mirimo atradė́jas.
2. kas rado, surado: Arklys atsirado, atradėjo nėr. Pamestų pinigų atradėjui išmokėsiąs dešimtą tų pinigų dalį.
išradė́jas, -a. -à. kas išrado, padarė išradimą: Padaugėjo išradėjų ir racionalizatorių. Išradėjai stumia į priekį mokslą. Senovės graikai vadino jį. pasakų išradėju. Pati į Olimpą skubėsiu pas išradėją, garbingą Hefaistą, gal jis ir sutiks man sūnui šarvus pagaminti iš vario.
praradė́jas, -a. kas prarado, neteko: Pinigo praradėjas nedingsta.
suradė́jas, -a. kas surado: Drąsūs keliautojai, tolimų žemių suradėjai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.