sū́ras, -à.
1. sūrus 2: Sūrì barščiai. Sū́ros i liesos silkės. Jau ta silkė par nesūrà (per daug išmirkyta, nesūri) . Liesos, nesūrõs meisos galiu valgyti. Apipyliau mėsą sūrù [v] andeniu. Sūrų̃ daiktų nebnoru. Sū́ro nieko nevalgo. Rūgšta duona i sūrà. Muno motriškos neskundžia druskos: sūrà sruba i sūrà. Sū́ras tavo verėnas, kad oi! Ar gal šulinys sūrą vandenį duoti. Versmė negal sūro. išduot vandens. Jūrės sūros. Vanduo. bėgąs (tekąs) sūrump mariump. Namų druska nesūra, kaimyno neskalsi. Kiemo druska nesūrà (saviškiai nelabai vertinami) .
sū́ra. Kad ir sūra, kišk po skūra.
sūraĩ. Teip daug, teip sūraĩ neįsūdyk. Užkandau sūraĩ, norėsiu gert. Ans šauka (reikalauja) sūraĩ valgyti.
2. sūrus
6.
sūraĩ. Sūraĩ (daug) mums uždėjo mokesnių, o kokie čia gaspadoriai – dvėsenelės! Ir su maldelėms ne teip sūraĩ pritelpam pri Baršių kunigo.
sū́rą prãkaitą líeti sunkiai dirbti: Iš talkos dirbant sū́rą prãkaitą a (taip pat) reik líeti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.