raukýti, raũko, raũkė.
1. daryti raukšlėtą, dažnai raukti (veido dalį, ppr. kaktą, nosį): Kaktą raukyt. Ko tep lūpą patempei, kaktą raukai? Senis tylėjo, raukė antakius. Šuo tupėjo šalia ir raukė nosį nuo dūmų. Pradės veidai raukytis ir plaukai kaltūnuotis. Raukosi pilvas (norisi valgyti) . traukyti veidą raukšlėmis dėl kokio nemalonaus pojūčio, rodant nepasitenkinimą, pyktį: Tėvas kantrus, tik raũkos, ale nieko nesako. Paragavę tų vaisių kartumo, pradėjome raukytis ir purtytis. Susiraukiu, raukausi. Jisai nesusiraukęs bus, neraukysis. Nesraukýk, gausi ir tu. Išsyk raukýdavosi, paskui paprato. Nuog itokio gyvenimo tai ašaros nesraukius byra. Raukýdavos vaikai, nenorėdavo skaityt. Vyskupas, nors raukės, apmaudavo, suteikė kunegui Jonui geistą kleboniją. Jau tai ar aš raukysiesiu. Liepama kur eiti, nemurmėjo, nei raukės. Bet kai priėjo kalba apie pusę karalystės, tai ėmė ir pradėjo raukytis. Arklys raũkos ir griebia kąst. Bijau: bėroji raukosi, gali kąsti. Kam nekartu, tas nesirauko. Kam nekartu, tas neraukos. Raukosi kaip tinginys, darban eidamas. Raukos kai cibulius ėsdamas. Raũkės kaip cibulę po nose patrynęs. Raukos kaip prieš devynias pėtnyčias. Raukos kaip dantį geliamas. Raukosi kaip Zaboro kumelė, spalių padėta. Raukýkis kaip sena kumelė. Raukos kaip kumelės subinė. Raũkosi kaip arklys nusišikęs. Ko raukaĩs kaip ausin myžtas. Šuva ir žmogus nesraũkę inkanda. Žmonėms nesergant, vaistininkai raukosi.
2. raukšlioti, glamžyti: Raukyti, rukšloti, rukšlenti.
3. sukinėti, krapštinėti: Kurio čia kelmo raukái tą lempą?! Ar nagai nepakent?!
4. niaukstytis: Pradėjo, pradėjo šiandie – raũkos i raũkos. Jau ir vėl dangus raũkosi – vargiai iškęs iki pietų neliję.
gýslos raũkosi nepriima organizmas, purto iš pasibjaurėjimo: Kam verti [gerti]:
matai, kad raũkosi gýslos.
nósį raukýti rodyti nepasitenkinimą: Kas rauko nosį ar pasiduoda panikai, tą geriau „atleisti nuo darbo“. Ir raukė nosį prieš jį. Nosį raukydami, šalin slenkat su tuščia dūšia.
rū̃rą raukýti. bijoti, nuogąstauti: Rūras rauko ir Amerika, bijo tos bombos. Viršaitis rū̃rą raũko (bijo kratos) .
išsiraukýti kurį laiką raukytis, būti nepatenkintam, piktam: Visą vakarą išsiraũkė, su niekuo nesikalbėjo.
nusiraukýti kiek raukytis: Nusiraũkė nusiraũkęs, nieko neatsakė, bet matau, kad nepatiko.
paraukýti. siuvant padaryti raukšles, klostes: Paraukau, raukšles darau. Paraukytas, surumbėjęs. Paraukýk kvaldus, siūdamas sermėgą.
priraukýti. siuvant pridaryti raukšlių, klosčių: Kvoldų daug priraukýta, andarėkas ilgas.
suraukýti.
1. suraukti, sutraukti vėrimu: Nagines suraukaũ.
2. siuvant sudėti klostėmis, raukšlėmis: Jo platus suraukytas apsiaustas maža jam užvėjos duoda.
3. padaryti (paviršių) nelygų, raukšlėtą, su iškilimais ir įdubimais: Lietuviai apgyvena žemes, … tik vietomis menkokais kalneliais suraukytas.
užraukýti. užtraukti, užveržti: Užraukýk raukus čeraslos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.