sureikėti
reikė́ti, reĩkia, -ė́jo.
1. būti reikalui, būtinumui: Nereikia, nėra reikalo. Kur reikia, jie bus kieti, kur reikia, atlaidūs. Kiek kartų Alaušas kalbėjo, kad nereikia žmonėms meluoti. Kas antra savaitė reikėjo dirbti naktimis. Tris dienas an nedėlios reikėdavo eit į baudžiavą dirbt. Į darbą reĩk eiti, nebė [ra] kas eina. Reikė́jo dirbt kap arkliu. Kult reikė́j [o],
kūliau, ir nūnai reĩkia padėt. Kaip čia reikėtų kas daryti, tesprendie kiti. Antraip reikėjo padaryti. Reikės pradėt šienas pjauti. Rytoj reikė̃s anksti keltis. Kam tus kaukus reikė́jo sudegyti? Akėčiom kuolai reĩkia tašyti. Pašarų reĩkia padaryt, reĩkia kratinio pakratyt. Išeina, veizėk, ka gegužinės a kas – tujau reĩk i gerti. Paskusijęs sugersi, o paskiau sirgt reikės. Reĩk aplankyti: giminė – krau [ja] s nepaleida. Didžiausia liūb būs bėda su baime: gulti reikė́s eiti į antrus galus (į trobos antrą galą) . Jei reikė̃s, mes paimsime ginklus. Nereikia, kad eitų, jūs jiems duokite valgyt. Tau bereĩkia paliepti. Ans jau susiprato, kad anam reĩk išeiti. Eisiu, jau ginsiu kiauleles, paganyt reĩkia. Tai reikė́jo ganyt avys ir kiaulės. Reĩkia pilti, kol pilvas iki nosia pakils. Kanauninkams reikėjo anuodu skųsti sūdams ir didžius piningus išpilti. Reikė́jo mokytis, kad nenorėjai dirbti. Nes apie tą dovaną, kuri duodama yra šventiemus, nemireikia jums rašyti. Ar nereikėtų čia geriaus pasimislyt. Tokiam amžiuj nebereĩkia girdėt, ką mergos kalba. Mun mieste netiktum gyventi vien tik dėl to, ka viską reĩk pirkti. Kol žmogus gyvas, jam visko reĩkia. Sviesto nereĩk valgyti: nu ano akys traškano [ja]. Taipgi matai, ir medžių vogt reik razumo grečno. Ne mergelė būčio, kad aš nežinočio, ko man reikia pri jaunų dienelių. Da dvidešimt kapeikų ma [n] reĩk. Baigia džiūt visa kas, reikė́tų lietaus. Daug laiko reĩkia, kolek prisminsi. Tam darbui reik čėso. Tabakuo reik daug piningų. Lig septyniasdešimt šešių metų jokio akinio nereikėdavo. Manęs niekad nereikėjo ir dabar nereik. Nebuvo ką daryti, reikėjo gyventi. Reikėjo užtekti (gana, nebegerkim), vyrai, tos šnapšės. Geram dalgiuo reĩk būti plonam ir lengvam. Geru metu kviečiams reikėjo būti parvežtiems. Reikia turėt ir galvijėlį. Jau kaip daba gerai, nebereĩk geriau. Išlindo ir nuejo, kur jam reĩkia. Bijo, ko nereikia. Nesikišk, kur tau nereĩkia. Nekišk nosies, kur nereikia. Pavalgęs, išsimiegojęs, o ko daugiau reĩkia. Ma [n] šlykščiau nereĩk, kai mergiškas rūko. Provėžos vienos, juk reĩkia galą gauti bevažiuojant (galima apvirsti) . Labai reikė́jo užaugt tokio [je] žemė [je] bulbėm. Jiem alus reikią̃s daryt. I tokioms bereĩkį vyrų! Ans reikiąs smilkusių lašinių, maž terūkytų. Dešimt dienų reiką̃ leisti katrą dieną. Kam jiem reikią̃ pinigų? Reĩkį dirbti apiraciją. Reikėsią mėšlą vežti ryt poryt. Mes patys už reikiantį išlaikymą ir pripenėjimą tokių vargdienių rūpysim. Ministeris reikančias pryvoles ant to prirodyjęs. Apdarė kas vien reikiant ir išleido į mokslus. Drąsi, narsi ir smurti, į pačią ugnį reikiant pulantys. Supratau reikiant stoties. Reĩkančiai šikšnosparnį sugauti, į spiritą apmerkti, a metus, a kiek ten laikyti [vaistams]. A matai, kaip reikė́ta daryt. Nereĩkiant nekalbėk, kas nereĩkia. Jam reĩkiant parlėkti, tave jau pribudysiu. Reikė́jai šiandie neit į turgų, o ką tę nuveiksi? Reikė́jot iš rudens malkas susikapoti, nebūt reikėję šalti. Reĩkia kaip šuniui penktos kojos. Tavęs reikia čia kaip tilte skylės. Ma [n] tiek tereik, kai į nosį tabako. Ma [n] tep jų reĩkia, kap druskos in puodą. Kas tur, tam ir reik. Kam reikia, tas randa. Ka daug uždirba, daug i reĩk. Tau mieto tereĩk gerai į tą kramę (prilupti), a supranti?! Kas nedirba, mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia. Prie barzdos reikia lazdos. Reik drąsos prie mėsos. Velnias neims, o Dievui nereĩkia. Dievui nereikia, kiaulė nesuės. Ir geram arkliui reikia botago. Nėra arklio, nereikia ir kamanų. Gera būtų paimti, kad nereikėtų atiduoti. Jei kumelės pilvas būtų ant nugaros, tai kam to balno reikėtų. Nereik ubagui kelią rodyt, vilkui taipogi. Ne visada ropė taip kepa, kaip pilvui reikia. Ligai ir smerčiui kopėčių nereik. Ir gyventi reikia galėt, ir mirti reikia mokėt. Tankiai reik būt motinai už vaiką mažesnei. Nagais neatmesi, kur dantų reikia. Nespjauk į vandenį, gal gerti reikė̃s. Reik veizėti, ar bus žodžiui vieta. Neatšersi arklį, reĩkiant važiuot.
2. tikti, derėti: Kaip sunku žmogui, kai jis turi mirti ne laiku ir ne taip, kaip reikėjo mirti. Ka ans valgys, ką nereĩk, ans sirgs. Karščio yra, reikė́tų būt anoms. saldžioms.
3. trūkti, stigti ko, kad kas galėtų atsitikti, pasidaryti: Kiek reikė́jo sumušti puodą. Jau vieną turiu, devynių bereik! Jau nedaug reikia lig pirmai adynai. Už valandos – nereikėjo ir valandos – vėl susitaikė. Nedaug reikėjau, idant vislab užmiršti. Keleiviai suirzę, nervingi, ir, rodos, labai nedaug reikia, kad vieni kitiems pradėtų snukius talžyti. Ko bereikia, kad iš pypkos dūmus savo pajėgoms gal ištraukti. Ant duobės krašto jau stovi, tik bereik įgriūti. Mun jau galva vis tiek sukas, musi tiek mun tereĩk (greit pasigeriu) . Kaip to reikė́jo – pakyšt svečių! Bobai kaip to reikė́jo – tuoj nutilo! Pavalgė, kaip to reikė́jo!
jaũ nebereĩkia kóks labai geras, šaunus: Nukirpęs, pirtėj nupėręs, apdaręs suknėms brangioms – jau nebreik kokį kavalierių pataisęs.
kaĩp [víen] reĩkia (reĩkiant)
1. tinkamas, geras: Vakarienė turi būti kaip reikiant. Žmogus kaĩp reĩkiant. Negaunam gaspadinės kaĩp reĩk. Ne tokios marčios kàp reĩkia.
2. tinkamai, gerai: Iš tikrųjų nedaug kas tesinaudoja kaip reikiant dabartiniu mokslu. Tarytum kas traukė jį ir tuo pačiu metu stūmė tolyn, neleido prieiti kaip reikiant. Par pačius paleidimus žmogus numirė, nė palaidoti negalėjo kaĩp reĩkiant. Ka padėta an stalo, reĩk kaĩp reĩkiant kirst, o pati palaižei kaip katė. Reikia apsitaisyt kaip vien reikiant. Vyskupas Jonas valdė kunigais ir ištisa vyskupyste kaip vien reikiant, kaltus ir apskųstus kartais ir stipriai subaro. Lauką jis savo negal kaip reik įkrėsti. Sniego buvo kaĩp reĩkia (užtektinai) . Lietus duoda kaĩp reĩkia (smarkiai lyja) .
3. staiga, netikėtai, nesitikint: Sakąs, ni bieso nebijočiu. Kaĩp reĩk, tas biesas i nutvera už sprandą i už kenklę. Žadėjo muni vesti, o kaip reik, pabėgo. Tariau, kad nevogs, o kaip reikiant pavogė.
kíek [tìk] nereĩkia (nereĩkiant) labai daug: Žemės kíek nereĩkia. Malkų yra kiek tik nereikia. Turiu sylos kíek nereĩk, galiu sunkiai dirbti. Akmenų čia buvo kiek nereikiant. Aš, sako, pagydysu, mun jau užmokėsi kíek nereĩkiant. Jei kas, neklausei kame, gausi diržų kíek nereĩkiant.
lig reĩkiant pakankamai: Duonos turėjau lig reikiant.
lìgi nebereĩkiant. per daug.
reĩkia [ar] nereĩkia;
kur reĩkia ir kur̃ nereĩkia išvien, ištisai: Ana neveiza: reĩk a nereĩk – krioka i krioka. Tas ar po ta klėtele knebuojas reĩk nereĩk, o kur reik, ten neina. Kelionėje pinigus nesigailėdamas švaisto kur reikia ir kur nereikia.
pareikė́ti, pareĩkia, -ė́jo. atsirasti reikalui, būtinumui, prireikti: Ko tik pareikė́jo, tuoj ir duok. Tegu tie vaistai būn kitam sykiui – mažu kam pareikė̃s. Jeigu kur pareikė́jo, tai Juozas pirmutinis buvo. Esu sau vaikus auginęs, ne carui lepinęs – kaip maži buvo, tik man rūpėjo, o kai suaugo – ir jam pareikėjo.
pérreikėti.
1. baigtis, pereiti norui, reikalui: Lakstė paskum Janę griūdamas, kol perreikė́jo, dabar nė kreiva akia nebežiūri.
2. labai reikėti. Mumus reik ir perreik antros dalies švento rašto.
prireikė́ti, prireĩkia, -ė́jo. atsirasti reikalui, būtinumui, prireikti: Jis pamatė pas piemenį puikų, naują vytinį su botagu, na – jų ir prireikėjo. Prireikėjo gaspadoriui kelionėn važiuoti. Prireikė́jo ma [n] pinigų.
sureikė́ti, sureĩkia, -ė́jo. atsirasti reikalui, būtinumui, prireikti: Sureikė́ [jo] jam pinigų, nuvedė karvę ir pardav [ė].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.