réntauti, -auja (-auna), -avo, rentáuti, -áuja, -ãvo.
1. rimtai, protingai, kaip senam kalbėti, pasakoti, stėnauti: Jis iškalbą turės gerą: da buvo mažas vaikas, o jau réntavo kap senis. Jy. sėdi sau už stalo, réntauna. Jonas rentavo apie savo vargus. Susėda visi apie stalą ir réntauna. Susėdusios pirty ir réntauja – ką gi veiks! Tavo vaikas réntauna kaip senis. iš lėto sakyti: Tūlas mislija, kad reikia gražius žodelius rentaut. Bobelė réntauna visokias pasakas. išdidžiai kalbėti.
2. niekus kalbėti, taukšti: Réntauni, pats nežinai ką. Toj bobutė moka gerai réntaut. Pradėjai réntaut savo pasakas, nėra galo. Nėr geros kalbos, tai bil réntauna. Rentauna kap šuva po vežimu. Sudabosi, ką anas réntauna. Jis iš galvos réntauna.
3. pasakoti rečitatyvu, pusiau dainuojant: Skripka žmogaus balsu ir reiškiais žodžiais ėmus verkt ir réntaut visą aną istoriją.
4. su žodžiais raudoti: Kad mokėč réntaut, viską jai susakyč. Piemenėliai rentauja ant motulės kapo.
5. raliuoti: Piemenys rageliais réntauna.
6. užkalbėti, užžadėti: Tikrai moka réntaut, gražiuoju prašyk, mažu ir pasakys.
7. bartis, niurnėti: Réntauja kaip ragana. Eik iš akių čia neréntavęs.
8. dykinėti, tinginiauti: Ko čia réntauji, eitum vėlek šieno pjaut.
9. gaišti, delsti: Aš réntaunu, o čia darbas laukia.
10. kaprizytis: Tai ką, tu réntausi da čia – neėsi?!
atréntauti. pamažu atšnekėti, atkalbėti: Da atréntaus, paki išeis [dirbti].
įréntauti.
1. įsišnekėti, įsitaukšti: Insiréntauna, insidūksta, tai visus žmones išskaičiuoja.
2. kalbant įeiti: Inréntaus pirkion, vėl išeina – kai duokas.
išréntauti.
1. rimtai ištarti, pasakyti: Tai yra ne kas kita, tiktai indukcija! – išrentavo rimčiausiai Drąsutis. Mažas, ale kad išréntauja kaip senas. Kad išréntavo – kaip ir teisybė buvo. Nedurnai moki išréntaut. Anas kaip išrentavo, visi mes juokėmės. Kam nelengva sakant išréntauti, tas tegul rašydamas pasivargina.
2. išprašyti: Led išréntavo du rubliu paskolinti.
3. išdejuoti, išaimanuoti: Ką čia išréntausi: gerai – negerai, o eik ir dirbk.
nuréntauti.
1. nupasakoti: Teip, regis, niekam tikęs, ale, žiūrėk, kaip anekdotus nuréntauna. Jis kad nuréntauja, tai yr ko paklausyt. Ji kad nuréntauja kap senė. Matai, kad nuréntavo, yr ko klausyt.
2. nušnekėti, apverkti: Nuréntavo nuréntavo, kaip ne čėse mirusius apraudojo, ė atbuvo ir parvažiavo visi.
3. nei šį, nei tą pasakyti, nukalbėti: Kažno ką nuréntavot berentaudami. Jau senas, nuréntauna.
paréntauti.
1. pakalbėti, paplepėti: Jis moka gražiai parentaut. Apie grybus reiktų su seniais paréntaut. Pasėdi, paréntauja atejus. Oi, anas moka paréntautie. Ar anas ką išmano – kiek paréntavo ir išejo. Pasirentavom, einu namo, sudieu.
2. padykinėti: Paréntausi, kai šventa bus.
praréntauti. praleisti kurį laiką kalbant, plepant: Geriau šventėj pamiegotum, ką su bobom praréntauni.
priréntauti.
1. niekų prikalbėti, prišnekėti: Priréntavom, laikas gult. Priréntavo šaplys, net galva ūžia. Jis viso atejęs priréntauna.
2. pridykinėti: Menkai priréntausi, kai nuo darbų rankos iškėst negalima.
suréntauti. kalbant sueiti: Zabatiję zabatiję atšlaime, suréntavo pirkion.
užréntauti.
1. užsikalbėti: Atejęs užsiréntauja iki vidunakčių.
2. užkalbėti, užžadėti: Kaip užréntavo dantį, tai, ir susenau – nebesopėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.