riáugčioti, -ioja, -iojo.
1. raugčioti: Matyti, valgis netiko, kad riáugčioji. Sočiai pavalgęs žmogus riáugčioja. A, riáugčioja prie stalo kap paršukas, ir gana. Už stalo riáugčioti negražu. žiaukčioti: Vyk lauk šunį – ar negirdi, kad jau po stalu riáugčioja. Ir riáugčios kaip šuo, silkę suėdęs.
2. dunksėti (sproginėjant): Riaugčiojo sviediniai, švilpė kulkos. Vakaruose riaugčiojo patrankos.
suriáugčioti. sprogstant sukiauksėti: Nuriedėjo šalmas, greta suriaugčiojus skeveldrinei granatai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.