sū́rinas, -à. sūrus, pasūdytas: Sū́rinas sūris, sūrinà varškė. Su sū́rinu [v] andeniu parpilk [plaukus],
nebsmuks. Kas nors sū́rinas buvo, ir rūdė [ja] puodalis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.