surinkìmininkas, -ė.
1. buvusioje Rytų Prūsijoje ir Klaipėdos krašte – ūkininkas, kurio namuose vyksta visos apylinkės pamaldos, vadinamos surinkimais: Esi iš surinkimininkų giminės, tai verčiau nusitverk psalmes.
2. kas dalyvauja surinkimuose: Maldininkai bėga. į surinkimus, juos paprastai vadina „surinkimininkais“. Geri tėvai – abu surinkìmininkai buvę. Kitas surinkìmininkas geriaus kalbėjo kaip kunigas į bažnyčią. Jis skaito, paskui gieda, paskui tyliai, atsidusdamas, linguodamas šnibžda lyg pamėgdžiodamas seną besimeldžiantį surinkimininką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.