ripuliúoti, -iúoja, -iãvo
1. ribuliuoti 2: Tik į pakrantę atsimušdamos ripuliuoja bangos. Senis krivis sėdėjo prie židinio ir galvojo, žiūrėdamasis į ripuliuojančius liepsnų šešėlius. Visas oras ripuliavo ir mirgėjo šviesos, šilumos ir garsų srovėmis.
2. mirguliuoti: Tolimų kalvų viršūnės ripuliavo ir virpėjo auksinėj saulės šviesoj.
3. klostyti, ringuoti: Jonė ripuliúoja audeklą.
suripuliúoti
1. suribuliuoti 2: Toliau vien smėlis – balzganas, sausas ir tyras, vėjo bangelėm suripuliuotas, tarsi staiga sustingęs vandens paviršius.
2. suklostyti, suringuoti: Gražiai suripuliúok savo kasnykučius ir pasdėk. Juostas gražiai suripuliuoja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.