rìšdinti, -ina, -ino
1. rišti 2: Rìšdink avižas in pėdus, bus talpiau sudėti.
2. būti pančiojamam, apkalamam: Aš niekaip nesiduodu rìšdintis. Aš gatavas esmi ne tiktai rišdintis, bet ir mirti Jeruzalėje.
prirìšdinti. pririšti 3: Mane prie medžio pririšdinęs. Ar nori prisirišdinti pati? Man tik pavelijo balsą išgirsti, paliepus iš anksto drūta virve prisirišdint laive.
surìšdinti; . surišti 4: Sūdžios, surišdinusys jam rankas, metė į [v] andenį ir veizėjo, kaip jam plaukyties klosias. Vyresnieji žydų … [Kristų] buvo sugaudinę, surišdinę. Jis yra davęs rankas susirišdint. O Viešpatie …, surišdintis prileidais. Jis susirišdinos nei koks piktadėjas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.