riùkinti (-yti), -ina, -ino. riū́kinti.
1. smogti, tvoti: Žiūrėk, mama, kad Pranius Albinui riùkina į kuprą, tai riùkina!
2. mušti: A gražu tokį mažą riùkyt? Tai riū́kina tuos vaikus – gal plaučiai atšokt!
3. godžiai gerti: Nuo ko tu dabar taip riùkini tą vandenį?!
apriùkinti. apmušti, apkulti: Aš ją kelis sykius ir apriū́kinau, ir šnekėjau, o ji vis neklauso. Kad negerai ganiau, tai apriū́kino kuprinių.
išriùkinti.
1. išmušti, iškalti: Taip smarkiai užkalėm tą ratą, dabar reikia vėl išriùkinti atgal.
2. godžiai išgerti: Išriùkino visą pieną. Neišriùkyk visą alų, palik ir ma [n].
prasiriùkinti. kurį laiką murdytis: Par visą naktį prasiriùkinom po tas pelkes.
pririùkinti. primušti: Kiek jin pririùkina tuos vaikus, žiūrėk, i riukina kuloku par nugarą.
suriùkinti.
1. suduoti, sutrenkti: Riūkt riūkt su kumščia par kuprą – suriùkino, suriùkino.
2. susimušti, susipešti: Susiriùkino vaikai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.