.
riùžti, riū̃žta, -o. ružti.
suriùžti. suružti:
1. Vaikas suriùžęs, miego norįs, dėl to ir kriokia. Ans yra visumet po šventa diena suriužęs, kaip miego norįs, kaip kažin. Anksti atsikėlė ir vaikšto suriužusi. Paėmė suriužusį vaikelį ir iškeliavo visi nakčia pagal į svetimą šalį.
2. Skauda pilvas, teip esu tokia lygu suriùžusi. Par laukus važiavęs esu, esu suriužęs žmogus, pečių apkabinęs vos bestoviu trobo [je],
o jūs varot į purmankas!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.