surodyti

.
rõdyti, -ija (-yja. -o), -ijo (-yjo, -ė) (paдзiць, radzić)

1. patarti: Rodiju. Aš tau rodiju, t. y. duodu rodą. Kaip žinai sau, aš tai tau nerõdiju šiandie važiuot. Bet aš jums nerõdiju gyventi visiems viename šmote. Tai jau nerõdiju aš jum abiem važiuot. Jai rõdė žmonės, kad duot ežiko kraujo – perstos gert. Seniejai rodijo karaliui, idant paklausytų žmonių. Tai gal sveikas ir man nerodyji čion užsilikti? Jo pulkavedžiai jam stačiai rodyjo pasiduoti. Daktarai sergančio ligonio nesigailėjo, jam iš širdies nerodijo. O teip rõdijuot: nė vienas gailėjimo nuodėmių neilgink arba notguldinėk. Šitą lobį rodijo V [iešpats] Christus užpirkt anam jaunikaičiui. O teip linkiuot, arba rodijuot, žmogau krikščionie, jei tau ižganymas meilu, idant būtumbei akylus. Viešpatis nė vieno neverčia, bet linki, arba rodija, tiektai. Ką dūksėdamies rodomis mūsų, o ne rodydamies Dievo darome, tai mumus ant pikto išeit. linkėti, norėti ko: Kurie ieško dūšios mano, … pikt man rodija. Nerõdyč ir savo neprieteliui tokio padėjimo. Rodysiu apie gerą.

2. tartis: Nueję tada farizeušai rodijo, kaip jį prigautų kalbesyje. Rodykis su rokmonu žmogumi, tai neklysi. Anies da čia ilgai rõdijos. Tada tas bernas rõdijos su gaspadoriu, kad ką nors iš tų javų išmislyti. Rodykiamos apei išganymą dūšios mūsų. Nueję tada farizeušai rodijos, kaipo jį galėtų prigaut kalboj. šnekučiuotis: Vyrai sustoję rõdijos.

3. informuoti ką kur esant. rekomenduoti: Ans mun rõdija, kur karvę pirkti. Mun vienas žmogus rõdijo, kad čia galį gauti pirkti miežių. O ana kad rõdija, kad rõdija, kad giria šitą muliorių. Jis man rodijo gerą piemenį. Man vietą rodija į Paventies dvarą už gaspadorių. Ma [n] čia aną metą rõdyjo gerą vietą. piršti: Noriu jums rõdyti merginą. Jonui Meidūčią rõdija. Nejok bagotos panaitėlės, kur žmonės rodijo.

4. skatinti išeiti: Aš pradėjau rõdyt juos abu namo.

5. vesti, kreipti kur: Velinas nuodėmėsp rõdija.
atrõdyti.

1. patarti atvykti; atsiųsti: Pradėjo žmogus klaust naktigulto, tai ant mumį atrõdijo. Mane čion tavo brolis atrodijo. patarti kur pirštis: Kas jį ir atrõdijo iš teip toli?

2. pranešti, nurodyti ką dingusį kur esant: Tamjam, kursai man šitus daiktus atgautinai atrodija, aš tvirtai pažadu viršuojį atlyginimą nuo dešimt reichsmark [ių]. Ją. man atrodijančiam pažadu atlyginimą.

3. atmesti: Vokiečių karo dūma atrodyjo kuršių prašymą.

4. atkalbėti: Negali labai nei prirodyt, nei atrodyt.
darõdyti. patarti ką daryti: Bočia darõdijo sūnu [i]:
nulup' (nulupk) strieką, perkul' (perkulk) šiaudus, rasi rugių. patarti kur pirštis: Aš atėjau pas tave, motinute, čion man darodijo, ar negalėčiau aš jūsų būt žentu?
įrõdyti.

1. įsiūlyti, parekomenduoti: Teta įrõdijo tekėti už pikto vyro. Mane čia įrõdijo pažįstami, ir apsilikau. Kas taũ įrõdijo tokion geron vieton tarnaut? patarti kur eiti: Jis senį keikiąs, kad į tokias pelkes įrodijęs. pripiršti: Inrodyk man mergą. Visi kaip supuolė ir įrõdijo: gerai bus, bagotas, ne girtuoklis.

2. įvadinti, įkalbinti kur įeiti: Įrodyk šunį gryčion – reikia lakt duot.
išrõdyti.

1. išraginti, išprašyti: Led ne led tėvą išrõdijo iš namų – teip nenorėjo važiuot. Led išrõdijau vaiką namo eit – neina, ir tiek. išvaryti, iškrapštyti: Nenorėjo eit, led išrodijau iš gryčios. Jau kai jis ateina, tai sunku ir išrõdyt. Kad nebūt geruoju paklausęs, jį būt vyrai už kalnieriaus išrõdiję namo. Jau ir moterėlės jį pro duris išrodyja. Pažadėjai – tei patiešijai, o nedavei – tei neišrodijai.

2. įkalbėti kitur išeiti: Ir anksčiau jis ūkyje nebuvo karštas: atėjo mat užkuriom, tėvų išrodytas, o iš tikrųjų kitą mergą buvo nusižiūrėjęs.
nurõdyti; .

1. įkalbėti nueiti: Kaip čia [padarius],
kad anas te nurõdijus, ką sakytų? Jis mane į gerą vietą nurodijo. kur nupiršti: Kaži kur į dzūkus nurõdijo, nežinau nė kur.

2. parsikviesti: Nusirõdijo mane namo, sakau, gal jau ką svarbaus pasakis. nusivilioti: Kad aš nusirõdyč šitą šunį pas saũ, tai anas tikrai paprastų.
parõdyti; .

1. patarti: Kas ką parõdijo, tas tuo gydom. Ir mum da kad kas būtų parõdiję rūgščia trint. Bet našlė parodijo pakart jos vyrą numirusį to vieton.

2. pasakyti ką kur esant, parekomenduoti: Man tas tamstos pažįstamas parodijo, tai aš ir nuejau. Parõdijo vienas kitas, anie i susirado. Susiedka parõdijo, ka čia yra paršiukų. Aš jai i parõdijau tą butą. Aš jam parõdijau tą slūgą. Parõdijo gaspadorių, i atlikau tarnaut. parekomenduoti pirštis: Parõdijau ant senos mergos, tai kad užpyko. Žmogus pažįstamas parõdijo, kad te i te yra merga.

3. pasitarti, pasikalbėti: Pats nieko neišmanau, o nėra su kuo pasirodija. Pasrõdijom, pasiniūkėm mes abu. pasiteirauti, pasiklausti patarimo: Reik [ia] pasirodyti spaviednyką, kaip turi paprovyti artimą tavo, piktai darantį.
parsirõdyti. parsikviesti: Parsirõdijau jį gyvulių pažiūrėt. parsigabenti surastą klausinėjant: Buvo parsirõdijęs mergelką pačiai pri rankų.
prirõdyti

1. įteigti esant gerą, parekomenduoti: Prirõdijau jam ištikimą žmogų. Kvietė prirodyti jiems vaikinus, norinčius to amato išmokti. Gal žinai kokių šnekių bobikių, prirõdyk. Ka tu prirõdytumi mun gerą vaikį. A negali prirodyti, kur gerą ožką pirkti. Ben [e] žinai, kur pievas rendavoti, prirõdyk mun. Ans mun dideliai gerą darbą prirõdijo. Skaitykite tuos raštus, kuriuos prirodys jums geri žmonės. Prirõdijo per žmones, ir atvažiavo [piršlėm]. pripiršti: Kas tau šitą mergą prirõdijo? Jei geras ėsi, prirõdyk ma [n] bagotą mergą. Prirõdyk man kur gerą bernioką. Aš tau duosu daug raudonųjų, kad tu man ją prirodytum už moterį.

2. patarti, kaip daryti, pamokyti: Vienas kaimynas prirodijęs [, kaip atsikratyti aitvaru],
sako: – Kaip da sykį parneš, tai tu visus tuos lunkus išversk ant kiemo. Daba mokslas viską prirõdo.
surõdyti

1. duoti patarimą, patarti: Surõdijo radiją pirkt. Jos surõdytas aš te ejau. Sukusijo, surõdijo seną pačią imti.

2. sutikti (kalba, veiksmais): Anidvi surodija, t. y. rodą braukia.

3. sutarti, susikalbėti: Bet surodiję nupirko tais sidabrinykais už algą neteisiąją dirvą puodžiaus. Surinkime susirodyjimą laikyti, susirõdyti. Gaspadorius su bernu susrõdijo jo pačią pataisyt. Vaikis su merga pirma susirodijo, t. y. susimokė ir padavė užsakus ant žanyklės. Lauksu, kol rasi sugrįš, ir tada su juom susirodysiu. Susirodijo žydai tarp savęs jį užmušti. Suderėjo (susirodijo) jį užmušti. Ir susirodiję pirko už juos dirvą puodžiaus ant pakasimo svetimiems. Susirodykite dabar, ką mes darysim.

4. supažindinti, suvesti (piršlybų reikalais): Surõdyk juos į draugę. Ak aš jus ir surõdijau, būtumėt ir po šiai dienai vienas kito nepažinę.
užrõdyti.

1. skundžiant pranešti, įduoti: Gaudentas užrõdyjo policijai, kad jie degtinę verda. Užrodyta buvo, kad aš knygnešys. Turbūt kas užrõdijo, kad Petrai turi ginklą. Gal velnias jį čia užrõdijo!

2. pasakyti ką kur esant, parekomenduoti: Aš jum užrõdysiu seną žmogų, tai papasakos gražiai. Aš tau užrõdysiu tokį meistrą. Susiedas prašė užrõdyt kupčių – nori karvę parduot. Nu, bernai, man berną kur užrodykit. Užrodyk, dėde, jauną ir turtingą mergaitę – bus kviečių pūras. Užrõdijau merginą.

3. patarti, kaip daryti: Užrõdijo šituo keliu, vos neprigėriau važiuodamas. Užrodyk tu jam, tegu nueina pas tą žmogų.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'surodyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv