róti, rója, rójo.
1. spėti, suskubti: Aš tau neroju (nesuskumbu, tu greitesnis). Aš neróju tau paduoti. Neroja su manim eiti. Kap tik rójau pabėgt, būt suvažinėję. Ar rósime iki vakaro šieną suvežti? Aš neróju tau griebt rugių, nekirsk tep greitai. Tu man nerósi pradalgę varyt. Palvys juodžiui nerója [bėgti]. Aš nerojau per veidus ašarėlių šluostytie. Kap pradėjau mušt, neroja nei dėkavot. Jis manė gerai juodu nukulsiąs, o dabar nerojo ir vieną kartą kaip reikia sušerti.
2. mėgti, labai norėti: Neroju duoti. Tu róji su tavorščiais sėbraut, o namų nežiūri.
paróti. suspėti: Ar parosi su manimi eiti? Nebėk taip greitai, aš tau neparoju. Neparósi iš lauko pareit – sulis. Neparosiu aš tau nė pirkti, nė siūti drabužių, vis sudraskai. Ir ant valandos tiešyt neparoja.
suróti
1. suspėti, suskubti: Su tokia šeimyna galėjo ir velniu [i] ragus surót apsukyt, ne tik ką padaryt. Nesurojo bobulė visiems pusryčių duoti, o jau galvoja, kad štai tuo vidudienis, tuo pargins iš rytagonių.
2. suvokti: Tą valandą ji tikrai nedaug ką teatminė iš praeities ir nieko nesurojo iš ateities.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.