surùkėlis, -ė.
1. kas surukęs, raukšlėtas: Surùkėlis, kurs susiraukęs. Pasenau ir pasidariau surùkelis. Surùkėlė, labai susenusi. In ką dar̃ aš panaši: surùkėlė, pajuodus. | Obulai surùkėliai bepalikę, gerūsius išnešiojo vaikai.
2. susiraukėlis, pikčiurna: Ta surùkėlė gero žodžio ta nepasakys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.