sarmãtinti (-yti), -ina, -ino; sarmatyti
1. Ar jos manęs sarmãtinas, ar ko?! Durnų nepristojom, o razumnų sarmãtinomės. Nereikia sarmãtytis prašyt, ba valgyt visiem reikia. Aš jį kap matau, tai sarmãtinuos į akis pažvelgt. Pats savęs sarmãtykis, tu girtuokli!
išsarmãtinti. išsarmatyti: Tai aš jį nor išsarmãtytau prie visų! Išgėdino, išsarmãtino į šuns dienas.
susarmãtinti. susarmatyti: Jis norėjo kitą susarmãtyti, o pats buvo susarmãtytas. Mergaitės labai susisarmãtino. Dirksterė [jo] akysa ir susisarmãtino. Kad išsiraudonuos tas vaikas, kad susisarmãtys!
užsisarmãtinti. susarmatyti. Kai aš jai pasakiau, ji net užsisarmãtino.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.