susėjimas

sėjìmas. sė́jimas.

1. → sėti 1: Sėjìmas sėjìmui nelygu: vienas gerai sėja, kitas tik grūdus barsto. Ale ir tokio tankumo sėjìmo linų! Dabar sėjìmo laikas, lietus labai reikalingas. Jis rugių sėjimu susirūpinęs. Jau atejo sė́jimo laikas. Buvo pradžia sė́jimo. Nukrito šilima, prilaiko sėjìmą. Pūdymą pradėdavai art prieš rugių sėjìmą. Tavo sėjimù žolynų nieko nebūtų. Su sė́jimu, su pjovimu gerai vienkiemė [je] buvo. A daug sė́jimo linų turat? Greit apsėjo – kiekgi čia sėjìmo. Toks prosenoviškas sėjimo būdas apariant buvo vadinamas sėjimu po žagre. Vėlesnis sėjimas geresnis buvo už ankstyvąjį. Dėl tavo sėjìmo bus lineliai pasėti. Ar mano sėjìmo kas dygs ir augs, ar ne – nebe man apie tatai rūpintis. Pavasarį sėjimas par dieną vėlinas, rudenį par nedėlę.

2. pasėlys: Reik lytaus – sė́jimai atsigautum. Praaugo sė́jimai, šernai po tus sė́jimus varo (knisa) . Kam leidi [karvę] į sė́jimus, užsidirbsi pabaudos. Vyk varnas nuo sėjimų, ana visas pulkas apgulę! Vištos po sė́jimus. Tai žmogus – važiuoja skersai sė́jimo! Par laukus, par sė́jimus, aš jau nebveizu, kur einu. Sė́jimai tarpsta. Žąsys pėdžio [ja] sė́jimus vasarojaus. Kitur laukai bei sėjimai su vandenim apdengti. Elnių šioj girioj yra gana daug, ir jie nuėda sėjimus. Gervė labai tankiai eidavo ant dirvos artojaus ir sėjimus iš šaknių išlesdavo. Pavasario sė́jimas nebijo kojos (darbo pradžioje galima ką ir pagadinti) .

3. sėjamieji grūdai, sėkla: Į sieksnį du centneriai sė́jimo. apsėtas plotas: Lig pusryčių aparti reikėjo trijų pūrų sė́jimo. Par dvi dieni centnerį [linų] sė́jimo trys (trise) nūrausi. Po pūrą sėjìmo žemės turėdavo kožnam lauke. An septynių pūrų sė́jimo mėšlo tik teturėjo. Iš pūro sė́jimo penkioleka pūrų gavau. Pasėjau rugių juokus: kepurės sė́jimo.

4. užsėta dirva: Neik per sė́jimą – vis tremiasi žemė! Kažin kas ten vaikščioja po sė́jimą. Žąsys ant sė́jimo, bėk! Jei nori, kad tavo vištelės kudakuotų, tai, kaimyn, neleisk vištų ant sė́jimo! Valiukienės Mečys, akėjęs sėjimą, patempia vadeles, ir arkliai sustoja. Užverstomis akėčiomis per sėjimą negalima važiuoti – nedygs javai. Lankiau ir lankiau sėjimėlį, žiūrėjau, ar dar nesudygo.

5. → sėti 2: Bulbių sė́jimo laikas. A nereik daugiau mazginių (krepšių) pry bulvių sė́jimo? Išvaitinu bulbikes prim sė́jimo. Pri bulbių sė́jimo buvo užprašyta.

6. bulvėmis apsodintas plotas: Bulbių puspūrį sė́jimo turėjau. Nukasė [ropučių] dirvą ant trijų pūrų sė́jimo.

7. → sėti 4: Čionai reikia priminti apkalbėjimus, sėjimus prastų o neteisingų, niekada nebuvusių žinių aplei kitas asabas.
apsėjìmas. → apsėti 1: Mišinio apsėjìmu [i] kad kur gaučia. Nepatartinas didelių plotų apsėjimas vikių mišiniu. Nu pat apsisė́jimo nelijo. Apsisė́jimuo arklius belaiko. | Likusi tuščia vieta išariama ir vėl paruošiama beržų apsisėjimui.
atsėjìmas. → atsėti:

1. Atsė́jimo laike kame tu gausi arklį! Už atsė́jimą sumoku, ir atsė [ja].

2. Kai labai šlapia, tai ir atsėjìmas nieko nepadeda. Žieminių rugių atsėjimas. Baltasis dobilas, kaip nereikalaująs veikio atsėjimo, parvis sėjamas yra dėl ganyklų.
įsėjìmas. → įsėti 1: Nei vienai kultūrai taip nepakenkia šlapias įsėjimas, kaip rugiams. Priežiūros darbai pradedami žolių įsėjimo metais.
išsėjìmas.

1. → išsėti 1: Lubinų išsėjimo norma nedidelė.

2. → išsėti
4. Geltonojo žirnmedžio sėklų išsisėjimas.

3. → išsėti
5. Neretai infekcijos išsisėjimo šaltinis yra tuberkuliozės pažeistos bronchinės liaukos.
pasėjìmas.

1. → pasėti 1: Valug pasė́jimo graži miežiai. Teip buvo mokama už pasė́jimą.

2. sėkla: Pasė́jimą turu duoti, o taip viską [vaikai] apžiūra.

3. → pasėti 3: Bulbių pasė́jimas sukaštuo [ja] senam. Už bulbių pasisė́jimą dienas į dvarą ejo.
pérsėjimas. → persėti 1: Per daugelį persėjimų šiems mokslininkams pavyko virulentinę tuberkuliozės mikobakteriją pakeisti avirulentine.
prasėjìmas. → prasėti 1: Prieš prasėjimus neskusti barzdos – bus geresnis derlius.
prisėjìmas. → prisėti
1.
susėjìmas.

1. → susėti 1: [Norint išvengti] tankio susėjimo, reik [tabokų] sėklą sujaugti su pelenais ar su smiltėmis.

2. → susėti 3: Už tokį [bulvių] susė́jimą penkius rublius užmokėjau.
užsėjìmas.

1. → užsėti 2: Ažusėjimas.

2. pasėlys: Jei ras daugiau [arų],
atims su visu užsė́jimu.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>sėjìmas</b>. sė́jimas. <br/>1. → sėti 1: Sėjìmas sėjìmui nelygu: vienas gerai sėja, kitas tik grūdus barsto. Ale ir tokio tankumo sėjìmo linų! Dabar sėjìmo laikas, lietus labai reikalingas. Jis rugių sėjimu susirūpinęs. Jau atejo sė́jimo laikas. Buvo pradžia sė́jimo. Nukrito šilima, prilaiko sėjìmą. Pūdymą pradėdavai art prieš rugių sėjìmą. Tavo sėjimù žolynų nieko nebūtų. Su sė́jimu, su pjovimu gerai vienkiemė [je] buvo. A daug sė́jimo linų turat? Greit apsėjo – kiekgi čia sėjìmo. Toks prosenoviškas sėjimo būdas apariant buvo vadinamas sėjimu po žagre. Vėlesnis sėjimas geresnis buvo už ankstyvąjį. Dėl tavo sėjìmo bus lineliai pasėti. Ar mano sėjìmo kas dygs ir augs, ar ne – nebe man apie tatai rūpintis. Pavasarį sėjimas par dieną vėlinas, rudenį par nedėlę. <br/>2. <span class="explanation">pasėlys: </span> </span> Reik lytaus – sė́jimai atsigautum. Praaugo sė́jimai, šernai po tus sė́jimus varo <span class="explanation"> (knisa) </span>. Kam leidi [karvę] į sė́jimus, užsidirbsi pabaudos. Vyk varnas nuo sėjimų, ana visas pulkas apgulę! Vištos po sė́jimus. Tai žmogus – važiuoja skersai sė́jimo! Par laukus, par sė́jimus, aš jau nebveizu, kur einu. Sė́jimai tarpsta. Žąsys pėdžio [ja] sė́jimus vasarojaus. Kitur laukai bei sėjimai su vandenim apdengti. Elnių šioj girioj yra gana daug, ir jie nuėda sėjimus. Gervė labai tankiai eidavo ant dirvos artojaus ir sėjimus iš šaknių išlesdavo. Pavasario sė́jimas nebijo kojos <span class="explanation"> (darbo pradžioje galima ką ir pagadinti) </span>. <br/>3. <span class="explanation">sėjamieji grūdai, sėkla: </span> Į sieksnį du centneriai sė́jimo. <span class="explanation">apsėtas plotas: </span> Lig pusryčių aparti reikėjo trijų pūrų sė́jimo. Par dvi dieni centnerį [linų] sė́jimo trys <span class="explanation"> (trise) </span> nūrausi. Po pūrą sėjìmo žemės turėdavo kožnam lauke. An septynių pūrų sė́jimo mėšlo tik teturėjo. Iš pūro sė́jimo penkioleka pūrų gavau. Pasėjau rugių juokus: kepurės sė́jimo. <br/>4. <span class="explanation">užsėta dirva: </span> Neik per sė́jimą – vis tremiasi žemė! Kažin kas ten vaikščioja po sė́jimą. Žąsys ant sė́jimo, bėk! Jei nori, kad tavo vištelės kudakuotų, tai, kaimyn, neleisk vištų ant sė́jimo! Valiukienės Mečys, akėjęs sėjimą, patempia vadeles, ir arkliai sustoja. Užverstomis akėčiomis per sėjimą negalima važiuoti – nedygs javai. Lankiau ir lankiau sėjimėlį, žiūrėjau, ar dar nesudygo. <br/>5. → sėti 2: Bulbių sė́jimo laikas. A nereik daugiau mazginių <span class="explanation"> (krepšių) </span> pry bulvių sė́jimo? Išvaitinu bulbikes prim sė́jimo. Pri bulbių sė́jimo buvo užprašyta. <br/>6. <span class="explanation">bulvėmis apsodintas plotas: </span> Bulbių puspūrį sė́jimo turėjau. Nukasė [ropučių] dirvą ant trijų pūrų sė́jimo. <br/>7. → sėti 4: Čionai reikia priminti apkalbėjimus, sėjimus prastų o neteisingų, niekada nebuvusių žinių aplei kitas asabas. <br/><b>apsėjìmas</b>. → apsėti 1: Mišinio apsėjìmu [i] kad kur gaučia. Nepatartinas didelių plotų apsėjimas vikių mišiniu. Nu pat apsisė́jimo nelijo. Apsisė́jimuo arklius belaiko. | Likusi tuščia vieta išariama ir vėl paruošiama beržų apsisėjimui. <br/><b>atsėjìmas</b>. → atsėti: <br/>1. Atsė́jimo laike kame tu gausi arklį! Už atsė́jimą sumoku, ir atsė [ja]. <br/>2. Kai labai šlapia, tai ir atsėjìmas nieko nepadeda. Žieminių rugių atsėjimas. Baltasis dobilas, kaip nereikalaująs veikio atsėjimo, parvis sėjamas yra dėl ganyklų. <br/><b>įsėjìmas</b>. → įsėti 1: Nei vienai kultūrai taip nepakenkia šlapias įsėjimas, kaip rugiams. Priežiūros darbai pradedami žolių įsėjimo metais. <br/><b>išsėjìmas</b>. <br/>1. → išsėti 1: Lubinų išsėjimo norma nedidelė. <br/>2. → išsėti 4. Geltonojo žirnmedžio sėklų išsisėjimas. <br/>3. → išsėti 5. Neretai infekcijos išsisėjimo šaltinis yra tuberkuliozės pažeistos bronchinės liaukos. <br/><b>pasėjìmas</b>. <br/>1. → pasėti 1: Valug pasė́jimo graži miežiai. Teip buvo mokama už pasė́jimą. <br/>2. <span class="explanation">sėkla: </span> Pasė́jimą turu duoti, o taip viską [vaikai] apžiūra. <br/>3. → pasėti 3: Bulbių pasė́jimas sukaštuo [ja] senam. Už bulbių pasisė́jimą dienas į dvarą ejo. <br/><b>pérsėjimas</b>. → persėti 1: Per daugelį persėjimų šiems mokslininkams pavyko virulentinę tuberkuliozės mikobakteriją pakeisti avirulentine. <br/><b>prasėjìmas</b>. → prasėti 1: Prieš prasėjimus neskusti barzdos – bus geresnis derlius. <br/><b>prisėjìmas</b>. → prisėti 1. <br/><b>susėjìmas</b>. <br/>1. → susėti 1: [Norint išvengti] tankio susėjimo, reik [tabokų] sėklą sujaugti su pelenais ar su smiltėmis. <br/>2. → susėti 3: Už tokį [bulvių] susė́jimą penkius rublius užmokėjau. <br/><b>užsėjìmas</b>. <br/>1. → užsėti 2: Ažusėjimas. <br/>2. <span class="explanation">pasėlys: </span> </span> Jei ras daugiau [arų], atims su visu užsė́jimu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.