.
šelmavóti, -ója, -ójo (szelmować)
1. tinginiauti, sukčiauti, apgaudinėti: Šelmavója, pramiega lauke samdiniai.
2. plūsti, barti už apgavystes, niekšybes: Baudė, dergė, šelmavójo, nors nieko nekaltą.
3. kerpant plaukus gadinti: Rankas rišo, dibkas mušė, galvas šelmavójo.
4. palaidai, nedorai gyventi.
apšelmavóti.
1. nuskriausti, prigauti: Šelmi berneli, tu apšelmavójai mane jauną ant viso amželio.
2. blogai, negražiai nukirpti, apkirpti (plaukus): Pažiūrėk, kap tėvas sūnų apšelmavojo: avinėm žirklėm vaikui plaukus kuokštais apkarpė. Apšelmavójo man bernioką bobos – galva kaip avelės.
išsišelmavóti. nesąžiningai, suktai pasielgti: Mulkis norėjo išsišelmavóti su karve.
nušelmavóti.
1. apvogti, pavogti: Pasimkit kryžių, bo jum nušelmavõs.
2. blogai, negražiai nukirpti (plaukus): Kas tau plaukus teip nušelmavójo?
sušelmavóti.
1. sugadinti, suardyti: Kad paskėlo viesulas, visus stogus sušelmavójo.
2. negražiai nukirpti (plaukus). .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.