sušėlti
šė̃lti, -sta (-na), -o.
1. išdykauti, siausti, dūkti: Vaikai šė̃lsta, gaus su plaštaka, su rykšte. Kas ten šė̃lsta po tą kluoną (pievelę), niekas pasakyti negalia. Liuob anie ten šė̃ls, ten traks, los ten visokias tas kalbas. Aš jau teip liuobu su vaikinais ten nebėgsu lakstyti, jau šė̃lti. Vaikai par dienas šė̃lsta, o mokyties neita. Susidės suolus, bėgs aplinkuo i šė̃ls, kiek anie tiktai galės. Tai šė̃lęs vaikiščias! Ir teip jie šėldavo salig aušrai. Šuo šė̃lsta. Ar nenustosit šė̃lę?! Vaikai, nešė̃lkiat! Šė̃lstat kaip bepročiai.
2. eiti iš galvos, kvaišti, siusti: Buvusiai motrišką atvežusys sublūdusią, ana tatai blūdija, šė̃lsta.
3. labai pykti, niršti, siusti: Žmonės šėlo, ūžė. Šė̃lstanti minia. Pana šėlsta iš piktumo. Maišo burnoj visokius sukraipytus vokiečių žodžius ir prieš gražius lietuvių žodžius šėlsta! Aš į tave gražiuoju, o tu šėlsti lyg gylio įgelta. Šė̃lsta kaip drignių pryėdęs.
4. įpykus lakstyti, siusti: Šė̃lti aplink ką.
5. netramdomai naudotis savo galia, savavaliauti, siautėti: Padūkėlių gaujos šėlsta visoj Lietuvoj. Ten bjaurybė karas, ten šė̃ls, degins visaip.
6. dirbti ką su įkarščiu, užsidegimu, energingai: Sako, dažo kambarius, šė̃lsta po tas trobales. Paskutinį metą aš su tais arais bešėlstù.
7. smarkiai reikštis, siautėti. Audra kas kartą smarkiau kriokė, kas kartą didžiau šėlo. Tešėlsta audros klaikią naktį, tegriūva kalnų uolos! Audra šėlsta, valtelę mėto. Šė̃lstančios rudens vėtros. Siautė, šėlo pūgos viršum užpustyto namelio. Graustinė debesyse šėlsta. Tarp stačių uolų suspausta upė šėlsta, puldama čia į vieną, čia į kitą kraštą. Matyt, paskutinį jau kartą šėlo žiema. Vis labiau šėlo gaisras. Kur geiduliai, kerštas, piktumas ir pavydas šėlsta, čia gyvulys turi viršų žmoguje. smarkiai, su įkarščiu vykti: Visą dieną šėlo baisi kova.
8. Šė̃lusi atmintis.
šė̃lusiai. labai: Mergina buvo šėlusiai patogi.
apšė̃lti. apsirgti pasiutlige, pasiusti: Apšė̃lo šuva. Apšė̃lęs šuva inkando. Bernas lekia [pas mergas] penkis laukus kap apšė̃lęs.
įšė̃lti.
1. įsismaginti siausti, įsidūkti: Arkliai taip įšėlo (įsibėgo) , kad buvo nesulaikomi. Vaikai taip įsišė̃lo, ka nieko aplinkuo negirdėjo.
2. įpykti, įniršti, įdūkti: Pijukas įšė̃lęs kaip šuva pasalkanda. O kad motina nepasakė, tai įšėlo tėvas. Įšėlusi minia. | Ir įšėlusiomis akimis, kuriose degė baisi neapykanta, pažiūrėjęs į susirinkusius, išbėgo laukan. Žodis po žodžio įsišėlo jis ne juokais.
3. įsismaginus įsileisti ką daryti: Reiks eiti į darbą – negal įsišė̃lti (prisigerti) .
4. įsisiautėti ką daryti: Misliu, anie ar uždegs, tie kareiviai, kaip įšė̃ls.
5. įsismaginti, įsisiautėti. Vėjas įšėlęs griebė liepą, nešė šapus ir plunksnas. Įšėlusi ugnis rijo vis naujas vietas, kol visa virto ištisa liepsna. Įsišė̃lusios bangos. Speigas buvo įsišėlęs iki 35 laipsnių.
iššė̃lti.
1. išsiišdykauti, išsidūkti: Vaikai išsišė̃lę kai velniukai, ėst noria.
2. kurį laiką šėlti, dūkti, siusti.
3. pakankamai siusti, niršti; išsisiautėti: Išsišė̃lęs, išsišė̃lęs, paskui nurimo. Rasi ir tavo motina tuo tarpu jau išsišėlo. Jūros milžinas, išsišėlęs, išsikriokęs, tartum pavargęs, ruošiasi ilsėtis.
4. pakankamai siautėti. Tik iki audra neišsišėlo, nebuvo ko svajot apie laisvę.
nusišė̃lti nuvargti šėlstant: Čystai par dieną vaikai nusišė̃lo.
pašė̃lti.
1. kiek paišdykauti, padūkti: Vaikams reikia truputį pašė̃lti.
2. išeiti iš proto, išprotėti, pamišti: Jis toks pašė̃lęs, kad veidą drasko.
3. susirgti pasiutimo liga, pasiusti: Gal pašė̃lo šuo – savus loja. Piemenes, kai užvysta kokį šunį lekiant, bijo, kad nebūt pašėlęs.
4. įniršti, įdūkti: Nepatiks žodis, ir pašė̃lsta. Tas šioperis už tokius žodžius ka pašė̃lo! Pašė̃lo iš piktumo. Pri to pusklaikšio bijok ir prisitikti – tujau pašėlsta. O tu rupūka, karvamilžis ant ano ka pašė̃lo! | Čia nieko nepašė̃lsi (šėlimu, įniršiu nepaveiksi, nepadarysi) turi duoti. pasiutęs, padūkęs, smarkus, karingas: Pašė̃lęs žmogus: kas po ranka, tą į sieną. Ale pašė̃lusi mergaitė: tuojau nuristų tą vaiką. Aš kad i biednai gyvenau, ale pašė̃lus buvau [jaunystėje]. Ansai zalnierius labai pašėlęs: kai sykį kirto, kraujas teškėjo, po jo kojelių žemė drebėjo. Pašė̃lęs su visais plaukais (labai) . Pašėlęs iš pačių šaknų.
5. įnikti smarkiai ką daryti: Kad genys pašė̃lsta kalti, tai kala – tura užsidirbti sau maistą kaip žmogus. Vokyčiai paleido iš kulkosvaidžių, pašė̃lo duoti granatas. Pasakai ne taip, pašė̃lna šaukti. Pašėlo vėlek barties. Kad pašė̃ls dainuoti! Motina pašėlo žanyties, o sūnai neleida.
6. įsisiautėti. Vanduo ka pašė̃lo lyti. Da pašė̃ls pustyti galų gale, ne autobusai bepraeis. Tai oras pašė̃lęs, snapo iš namų neiškiši! Tirpstant sniegui čia šniokščia pašėlusios srovės. Tu dangiško grakštumo, šoki kaip ugnis pašėlus!. Tekris ugnies kibirkštėlė, ir pasišėls tokis kaitrus gaisras.
7. Ar pašėlaĩ: [peilis] akis bado, ir nematai! Tėvai, a pašėlái – pačią nuskandinai! Laikas ženyties – ar pašėlaĩ! nepaprastas, intensyvus, keliantis nuostabą: Pašė̃lęs tempas, greitumas. Šaltis pašė̃lęs. Al kad pašė̃lęs karštis, kad dura į nugarą, Dieve sergėk! Pašė̃lęs buvo gaudymas tų vėžių. Pašė̃lęs uždarbis buvo. Toki mada buvo pašė̃lus, ka liet [per Užgavėnes su vandeniu]. Pašė̃lęs žvyrys, prasta viškum žemė buvo. Pašė̃lusi mintis. Pašė̃lus galva: visus karvių vardus žino. Pašė̃lęs reikalas be gyvolių gyventi.
pašė̃lusiai. labai, nepaprastai: Jis ją pamilo pašė̃lusiai. Pašė̃lusiai turtingas žmogus. Ale bet liesas buvo pašė̃lusiai. Vaikai gilių pryneša – kiaulės pašė̃lusiai ėda.
8. Nedygo pupos, žirniai – gali pašė̃lti. Visada tą pat, pašė̃lti reikia!
9. Lai pašė̃lnie i tie vaikai, jei motynai duonos negalia duoti. Tegu pašė̃lnie, nieko nesakyk. Ans tepašė̃lstai: miegas pačiam, o darbas kaži kam. Pašėlkis, lakstyk basas, kad nebijai sustipti. Pašė̃lkiatės, aš nenoru begerti. Nu vyraliai, paaugę esat, o paiki, pašė̃lkiatės, neleidat išbandyti arklį! Lai pašė̃lstas kiti, bi mun gerai.
kaĩp pašė̃lęs. labai smarkiai (ką daro): Dirbo kaĩp pašė̃lę, kupras pastatę i stipresni buvo. Tie piršliai važinėjos kaĩp pašė̃lę, ypač kur tų panų buvo. Žvirbliai pula kaĩp pašė̃lę ant kanapių. Tas Juzelė eina su tais ratais kaĩp pašė̃lęs po trobą. Arbūzai augdavo kaĩ pašė̃lę. Ji juokėsi kaĩp pašė̃lusi. Piršlys los taip kaĩp pašė̃lęs. Povilas nora važiuoti į kaimą kaĩp pašė̃lęs.
prišė̃lti. užtektinai šėlti; prisidūkti, prisiišdykauti: Ar dar neprišė̃lote?. Vaikai par dieną prisišė̃lo lig sotės. Prisišė̃lot jau, vaikai, dabar gana!
sušė̃lti. supykti, užsiusti: Anie sušė̃lo ant vietos (labai smarkiai) ant munęs.
užšė̃lti. smarkiai supykti, užsiusti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.