siaurė́jimas.
1. → siaurėti
1.
2. → siaurėti 3: Tiek originaliojoje, tiek ir verstinėje prozoje kartais pastebime veiksmažodinės sinonimikos siaurėjimą.
3. → siaurėti 4: Vakarinėje lietuvių kalbos ploto dalyje ā, ē siaurėjimas yra didesnis negu rytinėje.
pasiaurė́jimas. → pasiaurėti
1.
susiaurė́jimas.
1. → susiaurėti 1: Grobūse susiaurė́jimai – skausta pilvas. Staigus bronchų spindžio susiaurėjimas kliudo patekti orui į alveoles.
2. pasidarymas ribotam: Tilvytis smerkė ir tarybinės lietuvių lyrikos idėjinio susiaurėjimo, užsisklendimo intymiose temose apraiškas.
3. → susiaurėti 5: Prūsų čia. turimas pats didžiausias susiaurėjimo laipsnis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.